Jūsų vertinimui teikiame penktąją, kiek anksčiau paskelbtą (balandžio mėn.), apžvalgą, „COVID-19: eiga, valdymas, poveikis sveikatos rodikliams, socialinės-ekonominės pasekmės“, kurioje aprašome dėl pandemijos ir jos padarinių atsiradusių perteklinių mirčių statistiką ir tikėtinus veiksnius, kurie galėjo tam turėti įtakos. Apžvalgą paskelbėme čia: Pagrindinis puslapis https://eihsd.eu/lietuvos-sveikatos-prieziura-pilnametystes-europos-sajungoje-sulaukus/ Apžvalga Nr.5 https://eihsd.eu/covid-19-eiga-valdymas-poveikis-sveikatos-rodikliams-socialines-ekonomines-pasekmes/

Jūsų vertinimui teikiame ketvirtąją apžvalgą, „Infliacija 2020–2023 metais“, kurioje aprašome kaip infliacija veikė tiek gyventojų gerovę, tiek šios gerovės subjektyvų suvokimą. Apžvalgą paskelbėme čia: Pagrindinis puslapis https://eihsd.eu/lietuvos-sveikatos-prieziura-pilnametystes-europos-sajungoje-sulaukus/ Apžvalga Nr.4 https://eihsd.eu/apzvalga-nr-4-2024-m-balandis-infliacija-2020-2023-metais/

Autorių kolektyvas rengia knygą apie Lietuvos socialinę-ekonominę raidą 2004–2024 metais „Lietuvos sveikatos sistema pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“. Bus akcentuojami gyventojų sveikatos lygį lemiantys arba nuo sveikatos lygio priklausomi vystymosi aspektai. Siekdami iš anksto supažindinti su knygoje, kurią numatome išleisti 2024 metų pabaigoje, nagrinėjama problematika dalį knygai rengiamos medžiagos skelbiame iš anksto kaip savarankiškas apžvalgas. Pirmąją […]

2024 sausis. 2020-2023 m. Sveikatos ekonomikos centro ekspertai dalyvavo European Institute of Health and Sustainable Development (Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto) įgyvendinamame projekte "European Health Union and Healthcare Workforce Mobility in Europe, 2020-2023". Projekto tikslas analizuoti ir pateikti rekomendacijas dėl sveikatos sektoriuje dirbančių sprecialistų migracijos Europos Sąjungos šalyse - medikų emigracijos priežastis ir lūkesčius, […]

2023 m. birželis. 1998 m. Sveikatos ekonomikos centro išleistas aiškinamasis “Socialinės apsaugos terminų žodynas” nuo 2023 m. yra pasiekiamas per internetinę prieigą. Žodynas buvo parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu ir buvo finansuojamas Europos Sąjungos PHARE Consensus programos (projekto Nr. LI972503.04020) lėšomis. Pagrindinė žodyno paskirtis – padėti tobulinti socia­linę politiką ir vykdyti socialinės apsaugos […]

Gavome keletą prašymų pateikti statistikos apie Lietuvos sveikatos sistemos finansavimą palyginus su ES šalimis. Tęsdamami seną tradiciją, parengėme naują, pagal 2020 m. Eurostat duomenis „burbulų“ paveikslą. Galime matyti, kad Lietuvos sveikatos sistema, palyginus su dauguma ES šalių, ne tik mažai finansuojama, bet yra dar vienas aspektas. Lietuvoje gana didelė išlaidų sveikatai dalis finansuojama privačiomis lėšomis. […]

Vienu iš valstybės efektyvaus valdymo pagrindų yra tikslios žinios apie gyventojų skaičių, jų struktūrą pagal lytį amžių, gyvenamąją vietą einamuoju laikotarpiu bei tikėtinus demografinių parametrų pokyčius ateityje. Gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčių prognozės būtinos siekiant įvertinti ir koks bus, pavyzdžiui, poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms ir planuoti šiam poreikiui patenkinti reikalingą išteklių apimtį bei struktūrą. Demografinės […]

2023 sausis. 2022 m. liepos - gruodžio mėn. Sveikatos ekonomikos centro ekspertai dalyvavo įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos rengimas“, Nr. SADM-V-001-0001. Projektą įgyvendinantoji institucija European institute of Health and Sustainable Development. Studijos galutinė ataskaita buvo pateikta, pristatymo renginys ir diskusija įvyko 2022 m. gruodžio pabaigoje. Projekto tikslas: kompleksiškai įvertinti minimalių […]

2022 m. vasario 28 d. Įvadas 2020 metų pavasarį Eurostat ir Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti savaitinius ir mėnesinius mirtingumo rodiklius. Sveikatos ekonomikos centras (SEC) ir Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas (EIHSD) šių mirtingumo rodiklių pagrindu reguliariai rengia apžvalgas, kuriose nagrinėja Europos Sąjungos ir ES Baltijos jūros regiono valstybių mirtingumo rodiklių dinamiką bei tikėtinas […]

2021 balandžio 25 d. 2020 metais visose ES valstybėse mirčių fiksuota daugiau nei 2019 metais. Šio padidėjimo statistika pagal šalis yra pateikta 1 paveiksle. Dėl to, kad Airija nepateikia reikiamos mirčių statistikos, paveiksle yra 26 ES šalys. 1 paveikslas. Mirčių skaičiaus padidėjimas ES valstybėse 2020 metais, 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: EUROSTAT Žemiau pateikiama kiekybinio ryčio tarp sveikatos […]

2020 m. gruodis. Sveikatos ekonomikos centro ekspertai dalyvavo įgyvendinant projektą "COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė". Projektą vykdančioji institucija Vilniaus universitetas. Projekto įgyvendinimą finansavo Lietuvos mokslų taryba, sutarties Nr. S-COV-20-27. Projekto tyrėjai: vadovas ir pagrindinis tyrėjas vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Giedrius Davidavičius, vyriausioji […]

2020 m. spalis. Ekspertinės pagalbos mokslo įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio ilgalaikio prognozavimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika parengta vykdant 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertinių paslaugų pirkimo sutartį Nr. S-270. Projekto santrauka 2020-2030 metais tikėtinos šios Lietuvoje sveikatos apsaugos raidos tendencijos. Dėl demografinių pokyčių poveikio sveikatos finansavimui […]

Prasidėjus pandemijai, EUROSTAT duomenų bazėje pradėta skelbti operatyvi su COVID-19 susijusi informacijąa. Pateikiame EUROSTAT savaitinės Lietuvos ir Baltijos jūros nedidelių ES šalių mirusiųjų skaičiaus statistikos analizę. 1 lentelėje palyginamas mirčių nuo COVID-19 skaičius su mirčių nuo visų priežasčių pokyčiu. 1 lentelė. Mirčių skaičiaus COVID-19 pandemijos laikotarpiu * - pagal WOLDOMETER 2020 liepos 6 d. duomenis. Šaltinis. […]

2020 m. birželis. 2020 m. Sveikatos ekonomikos centras užbaigė projekto "Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas" įgyvendinimą ir pateikė užsakovui, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, ataskaitą. Tyrimo santrauka Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas pateikia informacija, kad: […]

Prasidėjus pandemijai, Lietuvos statistikos departamentas suaktyvino savo veiklą ir kas savaitę pradėjo skelbti mirčių statistiką. 1 lentelėje yra pateikiami mirusiųjų 2015-2020 metais skaičiai nuo 10 metų savaitės (karantino Lietuvoje pradžia) iki 21 metų savaitės (vėliausia straipsnio rašymo metu turima informacija}. 1 lentelė. Mirusiųjų skaičiaus 2015-2020 m. per 10-21 savaitę palyginimas, vyrai ir moterys Šaltinis: Statistikos departamentas Paskutiniame stulpelyje […]

2020 m. balandžio 27 d. Ar galima prognozuoti koronaviruso (COVID-19) plitimą bei galimas pasekmes Lietuvoje? Jei pasiskaitysime, ką apie tai rašo užsienio spauda, turbūt sutiksime, kad prognozuoti galima ir tai daroma. Tik yra viena problema. Niekas negali garantuoti, kad šios prognozės labai patikimos. Lietuvoje irgi kuriamos prognozės ir įvairūs galimi COVID-19 pasekmių plėtros scenarijai dažnai […]

Projekto pavadinimas. Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas Įgyvendinimo periodas: 2019 m. rugpjūtis – 2020 m. rugpjūtis Finansavimo šaltinis: Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ Projekto tikslas Projekto tikslas – atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą dėl oficialiai apskaitomo ir neapskaitomo alkoholio vartojimo, įvertinti alkoholio vartojimo […]

2019 / Sausis / 07 Gana dažnai tenka pasiskaityti diskusijas, kur medikai, gyventojai, ar įvairių sričių specialistai kalba apie sveikatos sistemos finansavimą, netinkamai naudojamus išteklius, korupciją ir, kad iš vis, blogesnės, nei Lietuvos sveikatos sistema, pasaulyje turbūt nėra. Tad pagalvojau, jog reikėtų pamėginti kiek galima paprasčiau paanalizuoti, o kokia gi situacija yra iš tikrųjų. Be […]

2018 m. rugpjūtis. Sveikatos ekonomikos centras, pagal 2018 m. birželio 14 d. pasirašytą pirkimo sutartį, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projekto „Plėtoti II lygio ambulatorinių paslaugų teikimą, didinti prieinamumą keturiose – rytinėje, pietinėje, vakarinėje, šiaurinėje – miesto teritorijose, gerinti šių paslaugų teikimo organizavimą“ analizės parengimo paslaugą, atliko galimybių, gerinant teikiamų paslaugų organizavimą ir paslaugų prieinamumo […]

2018 m. sausis Palyginus 2017 m. pradžios gyventojų skaičių su 1996 m. pradžia – vaizdas gana liūdnas. 2017 m. Lietuvoje gyveno 767 308 gyventojais mažiau (t.y., 21.22 proc. mažiau). Žemiau pateiktame paveiksle galime matyti (Lietuvos vidurkis - stulpelinis grafikas), kaip kito gyventojų skaičius Lietuvoje ir apskrityse. 1 Paveikslas. Gyventojų skaičiaus pokytis per 1996-2017 m. laikotarpį. Šaltinis: Statistikos departamentas […]

2017 m. balandžio 21 d. Viešbučio „Panorama“ konferencijų centre įvyko „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ rezultatų pristatymas, kurio pagrindiniai pasisakymai buvo skirti temai „JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIS IR BENDRADARBIAVIMAS SPRENDŽIANT JAUNIMO SVEIKATOS PROBLEMAS“. Sveikatos sistemoje didžioji dalis finansų skiriama ligų gydymui, t.y. pagalbai, kurios rezultatus galima pamatyti greitai. Paanalizavus […]

Leidinys „Health Studies. Lithuania 2016. Importance of Health for Sustainable Growth of Economy“. Pagrindinis šios studijos tikslas - pateikti statistinius duomenis apie besikeičiantį gyventojų sveikatos būklės vaidmenį šiuolaikinėse visuomenėse. Leidinyje pateikiama informacija apie abipusį priežastinį ryšį tarp BVP augimo ir gyventojų sveikatos būklės, kalbama apie sveikatos poveikį užimtumui bei šalies ekonomikos rezultatatams, sveikatos sistemos valdymą […]

UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ įgyvendindamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonę „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“, JPSPP modelį įgyvendinančių savivaldybių koordinatoriams ir specialistams surengė mokymus (antras ciklas), kurie vyko 2016 m. balandžio 5 d. viešbučio „Panorama“ konferencijų centre, Sodų g. 14, Vilniuje. Mokymai skirti plėsti […]

2016 m kovo 7 d. UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ įgyvendindamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonę „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“, JPSPP modelį įgyvendinančių savivaldybių koordinatoriams ir specialistams surengė mokymus, kurie vyko 2016 m. kovo 2-3 d. viešbučio „Panorama“ konferencijų centre, Sodų g. 14, Vilniuje. […]

2015 m. Rugpjūčio 18 d. Kalendoriniai metai, praėję nuo „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos“ patvirtinimo, bei jau turimi statistiniai 2011 – 2014 metų duomenys paskatino atlikti veikiančiosios Lietuvos sveikatos programos pradžios vertinimą. Apžvalgoje siekiama palyginti Pirmosios LSP ir Antrosios LSP tikslų ambicingumą bei turimų statistinių duomenų pagrindu įvardinti Antrosios LSP įgyvendinimo rezultatyvumą šios programos veikimo pradžioje. […]