COVID-19. Kaip pasikeitė mirtingumas pandemijos laikotarpiu Lietuvoje palyginus su kai kuriomis ES šalimis

Prasidėjus pandemijai, EUROSTAT duomenų bazėje pradėta skelbti operatyvi su COVID-19 susijusi informacijąa. Pateikiame EUROSTAT savaitinės Lietuvos ir Baltijos jūros nedidelių ES šalių mirusiųjų skaičiaus statistikos analizę.

1 lentelėje palyginamas mirčių nuo COVID-19 skaičius su mirčių nuo visų priežasčių pokyčiu.

1 lentelė. Mirčių skaičiaus COVID-19 pandemijos laikotarpiu

* – pagal WOLDOMETER 2020 liepos 6 d. duomenis.

Šaltinis. Eurostat duomenų bazė

Danijoje, Latvijoje ir Suomijoje mirčių skaičius nuo kitų nei COVID-19 priežasčių 2020 m. per 10-25 savaitę sumažėjo, o Estijoje ir Lietuvoje išaugo.

2 lentelėje pateikiame mirčių nuo visų priežasčių skaičiaus pokyčio apskaičiavimasą 1 milijonui gyventojų.

2 lentelė. Mirusieji pandemijos laikotarpiu (10-25 savaitė). 2020 m. lyginami su 2019 m.

Šaltinis. Eurostat duomenų bazė

Lietuvoje mirčių skaičiaus padidėjimas vienam milijonui gyventojų yra ženkliai didesnis nei kaimyninėse valstybėse.

Siekiant įvertinti ar antroje lentelėje atspindėti rezultatai nėra atsitiktiniai, 3 lentelėje 2020 m. duomenys lyginami su 2018-2019 m. vidurkiu.

3 lentelė. Mirusieji pandemijos laikotarpiu (10-25 savaitė). 2020 m. lyginami su 2018-2019 m. vidurkiu

Šaltinis. Eurostat duomenų bazė

Vertinamojo laikotarpio išplėtimas nekeičia išvados dėl mirčių Baltijos jūros regiono valstybėse dinamikos. Lietuvoje mirčių skaičiaus padidėjimas vienam milijonui gyventojų yra ženkliai didesnis nei kaimyninėse valstybėse.

1 paveiksle pateiktas Lietuvos ir kitų Baltijos jūros valstybių mirčių skaičiaus dinamikos palyginimas 10-25 savaitę.

1 paveikslas. Mirusių skaičiaus iš viso ir dėl COVID-19 palyginimas

Šaltinis. Eurostat duomenų bazė

Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu nėra pastebima kaimyninėms šalims būdinga mirčių mažėjimo tendencija – Danijoje, Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje jau nuo 21 savaitės miršta žmonių mažiau nei 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.

Mūsų pateiktos įžvalgos yra platesnio Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių tyrimo dalis. Tam, kad pagilinti supratimą apie sveikatos pokyčių priežastis reikia papildomų statistinių duomenų bei tarpdisciplininių tyrimų.

Vilnius, 2020.07.08

Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas