COVID-19. Kaip pasikeitė mirtingumas pandemijos laikotarpiu Lietuvoje

Prasidėjus pandemijai, Lietuvos statistikos departamentas suaktyvino savo veiklą ir kas savaitę pradėjo skelbti mirčių statistiką. 1 lentelėje yra pateikiami mirusiųjų 2015-2020 metais skaičiai nuo 10 metų savaitės (karantino Lietuvoje pradžia) iki 21 metų savaitės (vėliausia straipsnio rašymo metu turima informacija}.

1 lentelė. Mirusiųjų skaičiaus 2015-2020 m. per 10-21 savaitę palyginimas, vyrai ir moterys

Šaltinis: Statistikos departamentas

Paskutiniame stulpelyje pateikiami mirusiųjų per 10-21 savaitę skaičiai rodo, kad, esant mirčių mažėjimo tendencijai, 2020 metais per nagrinėjamą laikotarpį mirčių skaičius išaugo, lyginant su 2019 ir 2017 metais, bet buvo mažesnis nei 2018, 2016, 2015 metais.

Mirčių skaičiaus Lietuvoje dinamikos vizualizacija, pateikta 1 paveiksle rodo kad iki COVID 19 pandemijos mirčių skaičius mažėjo vidutiniškai 259 mirtimis per metus. Mirčių skaičius mažėjo tiek, dėl mažėjančio Lietuvos gyventojų skaičius, tiek ir dėl sveikesnės gyvensenos bei augančios sveikatos paslaugų kokybės mažėjančio standartizuoto gyventojų mirtingumo.

1.   Paveikslas. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje 2015-2019 metais, 10 - 21 savaitės

Šaltis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai

Pagal 2015-2019 metų duomenis apskaičiuota mirčių dinamika, jei 2020 metais išliktų ankstesniųjų metų tendencijos, lemtų 8631 mirtis 2020 metų 10-21 savaitėmis.

Faktinio mirčių skaičiaus palyginimas su prognostiniu (2 paveikslas) rodo, kad 2020 metais karantino laikotarpiu (10-21 savaitės) mirė 581 asmeniu daugiau nei būtų mirę, jei 2020 metais išliktų 2015-2019 metų mirčių kitimo tendencija.

2.   Paveikslas. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje 2020 metais, 10 - 21 savaitės

Šaltis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai

Viešai skelbiama informacija apie mirusiųjų skaičių pagal mirties priežastis paaiškina iki 10 procentų mirčių skaičiaus padidėjimo.

  • Yra žinoma, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuo COVID 19 Lietuvoje mirė apie 63 žmonės.
  • Žinoma, kad 2020 balandžio mėnesį autoavarijose žuvo mažiau žmonių nei ankstesniaisiais metais.

Esame suformulavę keletą, mirčių skaičiaus padidėjimą 2020 metais (lyginant su 2015-2019 metais egzistavusia tendencija), aiškinančių hipotezių:

  1. Sveikatos paslaugų prieinamumo ribojimai karantino politikos rėmuose įtakojo mirčių nuo kitų nei COVID 19 susirgimų skaičių;
  2. Gyvensenos pokyčiai karantino politikos rėmuose įtakojo mirčių nuo kitų nei COVID 19 susirgimų skaičių;
  3. Mirčių nuo COVID 19 skaičius buvo ne pilnai įvertintas;
  4. Mirčių, padidėjimą lėmė kitos, tikėtina nesusietos su karantino režimu, priežastys.

Informacija apie mirtis pagal jų priežastis leis patvirtinti/paneigti ar patikslinti 1 ir 2 hipotezes. Statistinis modeliavimas, naudojant ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių duomenys reikalingas 3 ir 4 hipotezių vertinimui.

1-4 hipotezių gilesnis vertinimas reikalingas ne tik tam, kad tiksliau suprasti, kodėl karantino laikotarpiu Lietuvoje mirė beveik 600 žmonių daugiau nei mirtų esant 2015-2019 metų tendencijoms. Vertinimų reikia tam, kad suprasti, kas buvo daryta pagrįstai ir yra taikytina panašių situacijų valdyme ateityje, o kas yra taisytina. Neskubėkime daryti skubotų vertinimų ir ieškoti tų, ką reikėtų „kalti prie kryžiaus“. Kol kas tai daryti per anksti, jei verta daryti iš viso.  

Statistikos departamento teikiama informacija suteikia galimybę ne tik vertinti mirčių bendruosius skaičius, bet ir jų kitimo dinamiką 10-21 savaitės laikotarpiu. 3 paveiksle pateikiame mirčių per savaitę faktinio skaičiaus palyginimą su prognostiniu (skaičius gautas, ekstrapoliuojant 2015-2019 metų tendenciją).

paveikslas. Mirusiųjų skaičiaus 2020 m. per 10-21 savaitę palyginimas su 2015-2019 m. paskaičiuoto trendo reikšme, vyrai ir moterys

Šaltis: Statistikos departamentas, autorių skaičiavimai

Statistiniai duomenys rodo, kad 10-17 2020 metų savaitėmis (1-8 karantino savaitės) Lietuvoje mirdavo maždaug 60 žmonių daugiau, nei mirtų pagal prognozę/trendą. Pradedant 18-ta 2020 metų savaite (9 karantino savaitė) faktinis mirčių skaičius priartėja prie prognostinio mirčių skaičiaus.

Ar 3 paveikslo skaičiai rodo, kad situacija jau stabilizuojasi pasakyti dar ankstoka. Neaišku ir tai, kad, jei mirčių skaičius stabilizuojasi, teigiami pokyčiai vyksta dėl karantino švelninimo ar sveikatos sistemai, kitiems sektoriams, gyventojams prisitaikant prie „naujos realybės“?

Mūsų pateiktos įžvalgos yra platesnio Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių tyrimo dalis. Suformulavome klausimus/hipotezes/, atsakyti į kuriuos reikia papildomų statistinių duomenų bei tarpdisciplininių tyrimų.

Vilnius, 2020.05.29

Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas


UAB Sveikatos ekonomikos centras (SEC) - tai sveikatos ekonomikos, politikos ir socialinės apsaugos srityse besispecializuojanti privati įmonė.
SUSISIEKTI
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram