Gyventojų įpročių alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse tyrimas

2020 m. birželis.

2020 m. Sveikatos ekonomikos centras užbaigė projekto "Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas" įgyvendinimą ir pateikė užsakovui, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, ataskaitą.

Tyrimo santrauka

Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas pateikia informacija, kad:

  • Lietuvoje 2000-2012 metų laikotarpiu statistinis ryšys tarp Lietuvos gyventojų pajamų didėjimo ir alkoholio vartojimo yra teigiamas ir labai stiprus, o 2012-2018 metų laikotarpiu gyventojų pajamos didėjo, tačiau  alkoholio vartojimas mažėjo.
  • Nevienareikšmė priklausomybė tarp gyventojų pajamų ir alkoholio vartojimo nėra specifinis Lietuvos bruožas. ES šalių duomenų (2014 metai) analizė rodo silpną neigiamą priklausomybę tarp gyventojų pajamų ir absoliutaus alkoholio vartojimo. Tikėtina, kad šiuolaikinės Europos bendruomenės geba riboti alkoholio vartojimą ne tik tada, kai alkoholio vartojimo augimui lubas nustato neturtingoms bendruomenėms būdingas pajamų trūkumas, bet ir tuomet,kai namų ūkio ar valstybės mastu vertinamos pajamos leidžia stipriai didinti absoliutaus alkoholio vartojimą.
  • 2000-2018 metų laikotarpiu Lietuvoje stebima vidutinio stiprumo statistinė priklausomybė (R2 = 0,3396) tarp alkoholio kainų ir jų vartojimo kitimo. Žymiai stipresnis statistinis ryšys (R2  = 0,5002) yra tarp santykinių alkoholio kainų (alkoholio kainų dinamikos nuokrypio nuo bendrojo kainų lygio dinamikos) ir vartojimo kitimo.
  • Vertinant 28 ES šalių statistikos duomenis, stebima silpna atvirkštinė priklausomybė tarp alkoholio kainų dydžio ir vartojimo lygio. Faktas, kad ryšys tarp nagrinėjamų kintamųjų, regionalizuojant tyrimą, sustiprėja, rodo alkoholio kontrolės politikos analizės regioninio pjūvio perspektyvumą.
  • Alkoholio prieinamumo indekso (santykis tarp realiųjų disponuojamų pajamų indekso ir santykinių alkoholio kainų indeksų) ir alkoholio vartojimo priklausomybė yra ne vienareikšmė. 2000-2009 metais alkoholio vartojimas Lietuvoje kito ta pačia linkme kaip ir jo prieinamumas, o 2010-2018 metais, prieinamumui gerėjant, alkoholio vartojimas mažėjo.
  • Alkoholio pirkimas užsienyje yra viena iš alkoholio kainų didinimo šalyje pasekmių, bet šie pirkimai turi ribojančius veiksnius. Alkoholinius gėrimus užsienyje perkant dėl komercinės naudos yra būtina, kad dėl žemesnių alkoholio kainų gaunama nauda būtų ne mažesnė už kelionės bendruosius kaštus. Vien dėl alkoholio pirkimo važiuoti į Lenkiją komerciškai prasminga gyvenantiems iki 50 km. nuo sienos, o į Latviją, kurioje alkoholio kainos aukštesnės - gyvenantiems ne toliau nei 40 km. nuo sienos. Jei alkoholis sudaro 50 procentų pirkinių užsienyje, tai komerciškai prasminga važiuoti apsipirkti į Lenkiją iki 175 km. atstumu nuo gyvenamosios vietos, į Latviją – iki 125 km. atstumu. Į šalis, neturinčias sausumos sienos su Lietuva, Lietuvos gyventojai specialiai alkoholio pirkti beveik nevažiuoja.

Kiekybinė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų ir tikslinių regionų gyventojų apklausa, atlikta 2019 metų rudenį rodo:

  • Atsakymų apie „savo“ ir „kitų“ vartojimą sujungimas leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai jaučia, jog alkoholio vartojimas bent jau nedidėja ir, tikėtina, pritartų jo mažėjimo tendencijai.
  • 2019 metais namų gamybos alkoholio vartojimas šiek tiek padidėjo. Namų gamybos alkoholio dalis bendrajame alkoholio vartojime apklausos duomenimis sudaro iki 4-6 procentų.
  • Respondentų nuomone 2019 metais surogatinio alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėjo. Visuomenės sveikatos požiūriu būtų labai gera tendencija, jei ji atitinka tikrovę.
  • 56 procentai respondentų teigė praėjusiaisiais metais lankęsi užsienio šalyse. Dažniausiai lankytos sausumos sieną su Lietuvą turinčios valstybės. Pasienio savivaldybių gyventojai lankėsi užsienyje apie 1,3 karto daugiau nei Lietuvos vidurkis.
  • Daugumos keliaujančių pirkinių krepšelis susidaro iš daugelio skirtingų prekių ir paslaugų. Alkoholio pirkimą nurodo 52 procentai keliavusių į užsienį.
  • 92 procentai užsienyje alkoholinių gėrimus pirkusių respondentų atsakė, kad pirko pravažiuodami (važiuodami kitais tikslais), o 23 procentai, – kad važiavo specialiai nusipirkti alkoholio. Atskirų Lietuvos rajonų savivaldybių gyventojų apklausos duomenys gerokai skiriasi nuo vidutinių duomenų, gautų apklausus visos Lietuvos gyventojus. Pasienio savivaldybių gyventojų, specialiai dėl alkoholio pirkimo vykusių į užsienį, dalis – 1,5-2,1 karto didesnė nei ne pasienio savivaldybių.
  • Specialiai dėl alkoholio pirkimo į užsienį važiuojantieji tai daro vidutiniškai 4,4 karto per metus,
  • Apie 60 procentų pirkusiųjų alkoholio užsienyje teigė, kad alkoholiui užsienio šalyse išleido iki 60 eurų per metus. Šešiasdešimties eurų neviršijantys metiniai pirkimai, tikėtina, nėra komerciniai.
  • Lenkija yra pagrindinė šalis alkoholio pirkimams užsienyje. Lenkijoje perkama 1,5 karto daugiau nei Latvijoje ir 3 kartus daugiau nei Baltarusijoje, Rusijoje. Respondentai teigia alkoholiniams gėrimams per metus vidutiniškai išleidžiantys 82,5 euro Latvijoje, 132,2 euro – Lenkijoje, 85,6 euro – Baltarusijoje.
  • Teorinio modeliavimo rezultatus susieję su respondentų atsakymais matome, kad apie 75 procentai pirkusiųjų alkoholį užsienyje yra pasienio gyventojai arba asmenys, kurie pirko alkoholį būdami užsienyje kitais nei prekių pirkimo tikslais.
  • Lenkija pirmauja pagal vienam perkančiajam tenkančią metinę alkoholio pirkimų apimtį, Rusija, Baltarusija – pagal vaistų ir / ar medicinos priemonių pirkimų apimtį.
  • Užsienyje pirkto alkoholio vartojimo aspektu Lietuvos gyventojus sąlyginai galima padalinti į 3 grupes:
  • į užsienį nevažiuoja ir / ar užsienyje pirkto alkoholio nevartoja arba vartoja labai retai – apie 70 procentų šalies gyventojų;
  • užsienyje jų pačių ar pažįstamų pirktą alkoholį vartoja, bet retai – apie 25 procentai šalies gyventojų;
  •  Užsienyje jų pačių ar pažįstamų pirktą alkoholį vartoja dažnai (importuotas alkoholis sudaro virš 30 procentų suvartoto alkoholio) – apie 5 procentai šalies gyventojų.

Darant prielaidą, kad respondentų atranka kokybiškai reprezentuoja Lietuvos gyventojus, įvertinta Lietuvos gyventojų pirkimų užsienyje bendroji apimtis. Alkoholinių gėrimų pirkimai užsienyje sudaro apie 9 procentus alkoholio pirkimų Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų pirkimų užsienio šalyse apimties vertinimas, mln. Eur.

LatvijaLenkijaRusija, BaltarusijaKitos šalysViso
Alkoholiniai gėrimai19,646,49,519,494,9
Vaistai ir / ar medicinos priemonės6,719,310,010,046,0
Sveikatos priežiūros, sanatorinio gydymo paslaugos7,03,97,715,634,2

Šaltinis: SEC skaičiavimai remiantis apklausos duomenimis

Remiantis atliktos apklausos duomenimis buvo įvertinta, kad Lietuvos gyventojai, tikėtina, užsienyje įsigyja alkoholinių gėrimų (100 proc. alk. ) - apie 1.03 litro/gyventojui, arba apie 1.21 litro/ vienam 15+ metų amžiaus gyventojui.

Tikėtinai nupirkto alkoholio kiekio vertinimas įgalina suskaičiuoti nesurinkto dėl pirkimų užsienyje akcizo apimtį:

  • Stiprieji gėrimai                 1,48 mln. litrų x 16,65 Eur. = 24,642 mln. Eur.
  • Vynas                                    0,52 mln. litrų x 14,97 Eur. = 7,7844 mln. Eur.
  • Alus                                       0,88 mln. litrų x 7,11 Eur. = 6,2568 mln. Eur.
  • Viso                                       38,6832 mln. Eur.

Priedai:


UAB Sveikatos ekonomikos centras (SEC) - tai sveikatos ekonomikos, politikos ir socialinės apsaugos srityse besispecializuojanti privati įmonė.
SUSISIEKTI
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram