Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiai ir prognozės

Vienu iš valstybės efektyvaus valdymo pagrindų yra tikslios žinios apie gyventojų skaičių, jų struktūrą pagal lytį amžių, gyvenamąją vietą einamuoju laikotarpiu bei tikėtinus demografinių parametrų pokyčius ateityje. Gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčių prognozės būtinos siekiant įvertinti ir koks bus, pavyzdžiui, poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms ir planuoti šiam poreikiui patenkinti reikalingą išteklių apimtį bei struktūrą. Demografinės prognozės dažniausiai rengiamos remiantis praėjusių laikotarpių mirtingumo, gimstamumo ir migracijos pokyčių analize.

Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas 2000-2023 metais yra patektas 1 paveiksle.

Istoriškai susiklosčiusių tendencijų naudojimas ateičiai numatyti yra tikslus tiek, kiek nesikeičia prognozuojamą kintamąjį, pavyzdžiui, šalies gyventojų skaičių įtakojantis veiksniai.

1 paveikslas. Lietuvos gyventojų skaičius 2020-2023 metais.

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

1 paveiksle pateikiami gyventojų skaičiaus duomenys rodo, kad nuo 2000 m. Iki 2018 metų Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo, o 2019-2023 metų laikotarpiu saikingai augo.

Paprasčiausias metodas ateičiai numatyti yra grindžiamas prielaida, jog paskutiniųjų 10-20 metų tendencijos išliks ir artimiausius kelerius metus. 1 paveiksle matoma tiesinė punktyrinė linija rodo, kad, tikintis 2000-2023 metų tendencijos tęstinumo reikėtų tikėtis Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir netolimoje ateityje.

Gyventojų skaičiaus prognozes reguliariai rengia Europos Sąjungos statistikos agentūra (Eurostat), bendradarbiaudama su nacionaliniais statistikos departamentais. Eurostat atsižvelgdama į tai, kad pagrindiniai demografinius procesus lemiantys parametrai nėra pastovūs, numato kelis galimus vystymosi scenarijus, bet visi Eurostat parengtos prognozės scenarijai numato Lietuvos gyventojų mažėjimą per artimiausius 10 metų. Lietuvos statistikos departamento pateikiamos gyventojų skaičiaus prognozės visiškai sutampa su Eurostat pateikiama prognoze.

Tiek Eurostat, tiek Lietuvos statistikos departamentas mano, kad 2019-2023 metais stebimas Lietuvos gyventojų skaičiaus augimas nėra tvarus ir artimiausiu metu bus pratęsta 2000-2018 metams būdinga gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. 2000-2018 metais Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo tiek dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio (šalyje gimė mažiau žmonių nei miršta), tiek dėl neigiamo migracijos saldo, (į Lietuvą gyventi atvyko mažiau žmonių nei iš jos išvyko).

2019-2023 metais Lietuvoje išliko neigiamas natūralus gyventojų prieaugis (COVID-19 šį procesą net paspartino), bet dėl teigiamos neto migracijos ( nuo 2019 metų į Lietuvą kasmet įvažiuoja daugiau žmonių nei ją palieka) gyventojų skaičius šalyje pradėjo augti. Tai, kad Eurostat prognozuoja Lietuvos gyventojų mažėjimą, rodo, jog Eurostat analitikai demografinių rodiklių pagerėjimą laiko trumpalaikiu reiškiniu.

Nuomonė, kad teigiama neto migracija į Lietuvą yra laikina turi pagrindą nes tai, kad pastaruosius metus imigrantų skaičius viršijo emigrantų skaičių, tikėtina, lėmė keletas trumpalaikių veiksnių:

• Brexit komplikavo emigraciją į Jungtinę Karalystę, didžiausią lietuvių emigracijos centrą.

• Politinis ir ekonominis Ukrainos nestabilumas didina šios šalies gyventojų norą gyventi ir dirbti užsienio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Tikėtina, kad 2020 m. rudenį Baltarusijoje prasidėję neramumai pagausins imigraciją iš Rytų šalių.

• Covid-19 apsunkino Vakarų Europos šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas bei lėmė dalies jų sprendimą sugrįžti (bent jau laikinai).

• Karas Ukrainoje ženkliai padidino atvykusių į Lietuvą šios šalies gyventojų skaičių.

Kita vertus, Lietuvos gyventojų apisprendimą emigruoti ar grįžti gyventi į savo šalį bei kitų valstybių piliečių migraciją jį Lietuvą lemia keletas ilgalaikių veiksnių. Vienas pagrindinių pastarųjų metų pokyčių, įtakojančių tarptautinę migraciją, yra Lietuvos ekonomikos suartėjimas (konvergencija) su kitomis ES šalių ekonomikomis ir šio suartėjimo lemtas santykinio gyvenimo lygio pagerėjimas Lietuvoje.

Ekonominė migracija yra vyraujanti Lietuvos gyventojų tarptautinės migracijos forma. Žmonės siekia ekonominės gerovės ir emigraciją vertina kaip vieną iš galimybių jos pasiekti, jei užsienyje planuojama uždirbti daugiau nei savo šalyje. Santykinis gyvenimo lygio pagerėjimas Lietuvoje, kitoms sąlygoms esant lygioms, reiškia ekonominės emigracijos į turtingesnes Europos šalis pagrindų susilpnėjimą.

Ryšio tarp BVP vienam gyventojui ir migracijos iš Lietuvos statistinė priklausomybė pateikiama 2 paveiksle.

2 paveikslas. Ryšys tarp BVP ir tarptautinės migracijos iš Lietuvos.

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas, Eurostat

Regresijos lygtis, sudaryta 10 metų (2010-2019 m.) pagrindu, rodo, kad vienam Lietuvos gyventojui tenkančiai BVP daliai pasiekus 82 procentus ES vidurkio emigracijos ir imigracijos srautai susilygina, o atotrūkiui toliau mažėjant, tikėtina, imigracija į Lietuvą turėtų viršyti emigraciją iš šalies.

Straipsnio autoriai kartu su kitais Sveikatos ekonomikos centro (SEC) specialistais, prognozuodami Lietuvos gyventojų skaičių 2020 metų rudenį, rėmėsi prielaida, jog santykinio gyvenimo lygio pagerėjimas Lietuvoje tęsis ir tai užtikrins teigiamą neto migraciją bei gyventojų skaičiaus Lietuvoje laikotarpiu iki 2030 metų didėjimą.[1]

Prieš daugiau nei dvejus metus atliktos prognozės rezultatų palyginimas su faktiniais 2021-2023 metų skaičiais leidžia daryti pirmąsias išvadas dėl 2020 metais darytų Eurostat/Lietuvos statistikos departamento (STD) bei jai alternatyvios SEC prognozių tikslumo.

· 2020 metais Eurostat/STD numatė (raudoni stulpeliai 3 paveiksle), kad 2021-2023 metais bei vėlesniu laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet mažės.

· 2020 metais SEC numatė (žali stulpeliai 3 paveiksle), kad 2021-2023 metais bei vėlesniu laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet augs.

· Faktiniai 2021-2023 metų duomenys (tamsiai mėlyni stulpeliai 3 paveiksle) rodo, kad 2021-2023 metais Lietuvos gyventojų skaičius augo.

3 paveikslas. Lietuvos gyventojų skaičius ir prognozės.

Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis STD ir SEC duomenimis

Faktiniai 2021-2023 metų duomenys prieštarauja Eurostat/STD prognozei darytai 2020 metais. Eurostat/STD savo prognozes Lietuvai kasmet tikslina, bet nuostatos, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažės, neatsisakė nei 2021 metų, nei dabar galiojančioje 2022 metais darytoje prognozėje (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1).

Išvados ir rekomendacija

Faktiniai gyventojų skaičiaus 2021-2023 m duomenys metų pradžiai smarkiai skiriasi nuo Lietuvos statistikos departamento 2020 metais darytos prognozės, bet yra gana artimi UAB Sveikatos ekonomikos centras pateiktos prognozės skaičiams. Tikėtina, kad SEC ekspertų prielaida, jog santykinio gyvenimo lygio pagerėjimas Lietuvoje tęsis ir tai artimiausiais metais užtikrins teigiamą neto migraciją bei gyventojų skaičiaus Lietuvoje augimą yra gana realistiška.

Rekomenduotina, kad Lietuvos statistikos departamentas, atsižvelgdamas į paskutinių metų gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas, peržiūrėtų ir, reikalui esant, patikslintų, atliekamų demografinių prognozių prielaidas bei šių prielaidų pagrindu atliekamus prognostinius skaičiavimus. Tikslesnis demografinių procesų prognozavimas yra vienas iš esminių socialinių-ekonominių procesų valdymo kokybės gerinimo elementų šalies ir regionų lygiais.

2023 sausio 19 d.

[1] Ekspertinės pagalbos mokslo įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio ilgalaikio prognozavimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika. Galutinė ataskaita, UAB „Sveikatos ekonomikos centras“, 2020 m. spalio 30 d.

Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas ir Romualdas Buivydas


UAB Sveikatos ekonomikos centras (SEC) - tai sveikatos ekonomikos, politikos ir socialinės apsaugos srityse besispecializuojanti privati įmonė.
SUSISIEKTI
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram