Blogas

2019-05-23

Įvertinus labai ribotas Lietuvos sveikatos sistemos finansines galimybes, akivaizdu, kad reikia ne su kiekviena nauja Seimo kadencija vis iš naujo „reformuoti ir efektyvinti“ sveikatos sistemą, o aiškiai pasirinkti svarbiausius strateginius sveikatos, bet ne vien tik sveikatos sistemos tikslus ir jų laikytis nepriklausomai nuo politinių pasikeitimų. Naujosios politinės jėgos turėtų ne vis iš naujo formuluoti naujus tikslus ir aiškinti, kaip reformuoti sistemą, o siūlyti, kaip jau pasirinktus strateginius sveikatos tikslus įgyvendinti. Tokie strateginiai sveikatos sistemos tikslai jau yra suformuluoti Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. strategijoje, kuri buvo pradėta rengti dar 2011 m., o patvirtinta 2014 m. 

2019-04-26

Pagal Konstituciją Lietuvos piliečiai savo aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Objektyviai nustatyti, kaip gerai valdžia tarnauja žmonėms, dažnai gana sunku, todėl labai svarbus yra pasitikėjimo valstybe ir jos pagrindinėmis institucijomis įvertinimas. Toks pasitikėjimas atspindi, kiek šalies gyventojai tiki tuo, ką daro ir kalba politikai ir kiek aktyviai bei noriai visuomenė sutinka prisidėti įgyvendinant valdžios siūlomus planus.

2019-04-04

Po nepriklausomybės atkūrimo šalyje buvo vykdoma privatizacija, pertvarkoma teisinė sistema, plėtojama demokratija, vyko liberalios visuomenės modelio idėjų sklaida ir diegimas. Kaip šios permainos paveikė sveikatos sektorių? Kodėl Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuolat kritikuojama ir kas kritikams užkliūva – ar sistema nepakankamai finansuojama, ar neefektyviai naudojamos ir skirstomos lėšos? O gal paprasčiausiai Lietuvos, kaip, beje, ir kitų šalių, visuomenės sveikatinimo poreikiai ir lūkesčiai neatitinka realių šalies galimybių?

2019-01-07

Gana dažnai tenka pasiskaityti diskusijas, kur medikai, gyventojai, ar įvairių sričių specialistai kalba apie sveikatos sistemos finansavimą, netinkamai naudojamus išteklius, korupciją ir, kad iš vis, blogesnės, nei Lietuvos sveikatos sistema, pasaulyje turbūt nėra. Tad pagalvojau, jog reikėtų pamėginti kiek galima paprasčiau paanalizuoti, o kokia gi situacija yra iš tikrųjų.

2018-12-02

Apie psichikos sveikatą ir su tuo susijusias tiek sveikatos, tiek ir sveikatos sistemos problemas pastaruoju laikotarpiu kalbame daug ir įvairiai. Tad norėdamas pagyvinti tokias diskusijas pateiksiu šiek tiek statistikos. Jau seniai atkreipėme dėmesį į labai keistą mirtingumo nuo psichikos ir elgesio sutrikimų (F00-F99) rodiklių kitimo tendenciją, ypač kai analizuojame ilgą laikotarpį.

2018-10-11

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė 2018-09-28 paskelbė veiklos audito ataskaitą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“. Vienoje iš ataskaitos dalių analizuojama situacija susijusi su nepageidaujamų įvykių registravimu. Ataskaitoje teigiama, kad reikia ne tik registruoti nepageidaujamus įvykius, bet ir „...apibendrintų nepageidaujamų įvykių ir jų priežasčių ir pasekmių vertinimai būtini tinkamam nepageidaujamų įvykių valdymui.“ Išvada labai svarbi, bet ar mes turime patikimos nepageidaujamų įvykių statistikos?. 

2018-02-14

Skaitant žurnalistų ir sveikatos sistemą analizuojančių ar joje dirbančių specialistų (ekonomistų, bankininkų, politikų) pamąstymus apie Lietuvos sveikatos sistemą, susidaro įspūdis, kad blogesnės situacijos nėra niekur kitur pasaulyje. Dauguma šių ekspertinių vertinimų ir analizių paremti arba asmenine, arba vieno konkretaus atvejo patirtimi, arba nuostata „juk visi tai žino“. Pasinaudodami statistika ir kita vieša informacija, pamėginkime į Lietuvos sveikatos sistemos problematiką pažvelgti kiek plačiau.

2018-02-07

Savižudybių rodiklius analizuojantys specialistai kalbėdami apie savižudybių problemą ir lygindami Lietuvą su kitomis valstybėmis dažnai remiasi Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto teikiamais duomenimis apie savižudybių skaičių ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenų bazėje esančiais išvestiniais rodikliais (savižudybių skaičiumi 100 tūkst. šalies gyventojų).Kita problema, apie kurią viešojoje erdvėje dažnai kalba gydytojai, žurnalistai – bandžiusių nusižudyti žmonių skaičius. Tačiau teigiama, kad Lietuvoje tokių statistikos duomenų neturime, todėl rekomenduojama remtis atitinkamais vidutiniais ES šalių rodikliais ar kitais literatūroje minimais kitų šalių duomenimis.

2018-01-04

Palyginus 2017 m. pradžios gyventojų skaičių su 1996 m. pradžia – vaizdas gana liūdnas. 2017 m. Lietuvoje gyveno 767 308 gyventojais mažiau (t.y., 21.22 proc. mažiau). Žemiau pateiktame paveiksle galime matyti (Lietuvos vidurkis - stulpelinis grafikas), kaip kito gyventojų skaičius Lietuvoje ir apskrityse.

2018-01-04

Sveikatos ekonomikos centras jau nuo 2006 m. vis parengia su sveikatos sistemos finansavimu susijusį paveikslą, kurį paprastai kalbant vadiname „burbulais“. Pagalvojome, kad jau laikas pateikti naują tokio grafiko variantą, kuriame atvaizduoti ES šalių sveikatos sistemos finansavimo Eurostat duomenys.

2018-01-04

Gal užtenka patiems save menkinti, kalbėti, kaip viskas pas mus blogai ir pan. Kaip sakoma, taip galime ir ligą įsikalbėti.