PROJEKTO „JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS“ REZULTATŲ PRISTATYMAS

PROJEKTO „JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS“ REZULTATŲ PRISTATYMAS

2017-04-26

2017 m. balandžio 21 d. Viešbučio „Panorama“ konferencijų centre įvyko „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ rezultatų pristatymas, kurio pagrindiniai pasisakymai buvo skirti temai „JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIS IR BENDRADARBIAVIMAS SPRENDŽIANT JAUNIMO SVEIKATOS PROBLEMAS“.

Sveikatos sistemoje didžioji dalis finansų skiriama ligų gydymui, t.y. pagalbai, kurios rezultatus galima pamatyti greitai. Paanalizavus 14-29 m. a. asmenų mirtingumo statistiką, nustatyta, kad 66 proc. jaunuolių mirčių yra dėl išorinių priežasčių – traumos ir nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, savižudybės ir nužudymai, sušalimai, paskendimai ir pan. Norint sumažinti tokių mirčių skaičių, visų pirma, pagrindinį dėmesį reikia skirti prevencijai – apsisaugojimui, kad tokių išorinių veiksnių nulemtų mirčių būtų kuo mažiau. Ir antra, - būtinas bendradarbiavimas su kitais sektoriais teikiant jaunimui prevencines paslaugas.

Sukurtas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelis, apima ne tik gydymo paslaugas, bet ir prevenciją, rizikos įvertinimą bei stebėseną. Modelis universalus, ir tuo aspektu kad jį galima diegti bet kurioje savivaldybėje nepriklausomai nuo esamos paslaugų teikėjų infrastruktūros, nes siūlomas sukurti paslaugų teikėjų tinklas remiasi paslaugų poreikiu pagal funkcijas, kurios yra universalios tiek gydant, tiek ir saugant sveikatą, nepriklausomai nuo situacijos bet kurioje vietovėje. Modelis siūlo ne kurti naujas struktūras ar institucijas, o esamos savivaldybėse infrastruktūros pagrindu ir rekomenduojamais, projekto metu sukurtais sveikatos problemų sprendimo algoritmais, geriau organizuoti paslaugų teikimą savivaldybėje – gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų ir sektorių, mažinti paslaugų dubliavimą ir trumpinti rizikos sveikatai įvertinimo ir paslaugos jaunuoliui suteikimo laiką.

Pagrindinai JPSPP modelio elementai ir įrankiai sukuriantys geresnio paslaugų teikimo koordinavimo ir bendradarbiavimo galimybes:

  • Koordinacinis centras/koordinavimo funkcija: JPSPP koordinacinis centras savivaldybės visuomenės sveikatos biure ar kitame padalinyje, kuriame dirba koordinatorius – visuomenės sveikatos ar kitos srities specialistas. Koordinacinis centras atlieka koordinacinę ir atvejo vadybos funkciją. Centrinis koordinacinis centras - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC). Koordinatoriaus funkcija įsteigta 12 savivaldybių.
  • Algoritmai – tinklo veiklos reguliavimo įrankis (paslaugų teikimo jaunimui algoritmai pagal specifinius sveikatinimo poreikius). Parengti 6-ių algoritmų aprašai.
  • Jaunimo sveikatos interneto portalas – informacijos kaupimo ir komunikavimo įrankis (patikima, sisteminga, prieinamoje formoje pateikiama informacija ir komunikavimo sveikatos klausimais platforma jaunimui ir paslaugas teikiantiems specialistams). Funkcionuoja sveikatostinklas.lt portalas.
  • Mokymai specialistams dirbantiems jaunimo sveikatos klausimais (kontakto technika, motyvacinis pokalbis, atvejo vadyba ir tarpžinybinis bendradarbiavimas, darbas su Jaunimo sveikatos interneto portalu). Surengti mokymai JPSPP modelį diegiančių savivaldybių specialistams.

Renginio metu pasisakė tiek modelį rengusių ir diegusių 12-oje Lietuvos savivaldybių, tiek bendradarbiaujančių sveikatos bei kitų sektorių institucijų atstovai.

Sveikatos ekonomikos centro direktorius Romualdas Buivydas perskaitė pranešimą, kuriame trumpai pristatė sukurto modelio pagrindinius elementus ir įrankius, galimus modelio plėtros scenarijus bei paskaičiavimus, kuriais remiantis galima įvertinti kokią ekonominę naudą galėtų patirti šalis, jei sumažėtų jaunuolių mirtingumo rodikliai. Jei Lietuva pasiektų ES standartizuotą mirtingumo rodiklio 15-29 m. amžiaus asmenų grupėje vidurkį, vien tik dėl išorinių mirties priežasčių (mirtingumo rodiklį reikėtų sumažinti 3,1 karto), kasmet būtų išsaugoma apie 275 jaunuolių gyvybės. O tai reiškia, kad šalis per metus neprarastų beveik 98 milijonų eurų! Tai yra, žiūrint grynai finansinio atsiperkamumo aspektu, valstybės metinės investicijos į jaunuolių gyvybių išgelbėjimą galėtų siekti iki 98 milijonų eurų, kurios galėtų būti skirtos ne vien tik sveikatos, bet ir kitiems sektoriams.

Diana Aleksejevaitė (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja) perskaitė pranešimą apie patirtį ir tikslus pasirašant bendradarbiavimo sutartis su sveikatos ir kitų sektorių institucijomis, JPSPP modelio veiklos tęstinumą pasibaigus projektui ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui tapus regioninių JPSPP centrų koordinatoriumi.

Evelina Maziliauskaitė (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė) papasakojo apie sukurtą internetinį portalą www.sveikatostinklas.lt, jo pagrindines funkcijas ir dalis, papasakojo apie svarbiausias praktiniam naudojimui tinkamas portalo savybes bei jo lankomumo statistiką.

JPSPP modelį diegiančių savivaldybių atstovai papasakojo apie trijų skirtingų JPSPP modelio variantų ypatybes ir privalumus. Ukmergės r. JPSPP koordinatorė Sabina Aukštuolienė papasakojo apie patirtį kai koordinatorius įsikūręs savivaldybės visuomen4s sveikatos biure ir dauguma teikiamų paslaugų skirtos dirbant su didelėmis jaunimo grupėmis. Biržų r. JPSPP koordinatorė Vesta Urvakytė pasidalino patirtimi, kai koordinatorius įsikūręs jaunimo atviros erdvės patalpose ir nemaža teikiamų paslaugų dalis susijusi su personaliai jaunuoliui teikiamomis atvejo vadybos, konsultavimo ir koordinavimo paslaugomis. Vilniaus m. JPSPP koordinatorė Milda Vickutė papasakojo, kaip teikiamos paslaugos Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, kai asmeniškai (anonimiškai) kreipiasi jaunuoliai su psichikos sveikatos problemomis. Tiek pranešėjai, tiek ir kiti renginio dalyviai pritarė, kad visų trijų modelio variantų derinimas ir tuo pagrindu vystoma modelio plėtra būtų labai naudinga visoms projekte dalyvaujančioms savivaldybėms.

Antroje renginio dalyje apie gerąją modelio diegimo patirtį pasidalino Zita Kapušinskienė, Rokiškio PASPC direktorė, kuri papasakojo, kaip buvo vertinamas pagal PSO nurodytus jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus Rokiškio PASPC paslaugų teikimas, kokie buvo atlikti keitimai ir tobulinamai.

Rūta Klovaitė, Savižudybių prevencijos biuro vyr. specialistė papasakojo apie bendradarbiavimo su žiniasklaida, siekiant atsakingo informavimo apie savižudybes patirtį.

Jūratė Stukienė, Lietuvos medicinos bibliotekos Mokymų išteklių skyriaus vedėja pasisakė apie Medicinos bibliotekos, kaip medikų ir pacientų partnerės ieškant geriausių sprendimų dėl sveikatos, galimybes.

Vaistinės vedėja iš Vilniaus Rasa Keraitė, pasidalino patirtimi apie vaistininko vaidmenį sprendžiant jaunimo sveikatos problemas ir dėl kokių sveikatos problemų jaunuoliai dažniausiai kreipiasi ir konsultuojasi su vaistininkais.

Bendradarbiavimo ir pagalba sprendžiant sveikatos problemas susijusias su priklausomybėmis pasidalino Kun. Kęstutis Dvareckas, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas.

Evelina Firaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams skyriaus vedėja, papasakojo apie bendradarbiavimo su sveikatos sektoriumi galimybes bendrai organizuojant mokymus, renginius, konsultuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir jaunuoliams.

Renginio metu išsakytos mintys dar kartą patvirtino vieną iš pagrindinių sėkmingo bendradarbiavimo principų – svarbu ne tik turėti aiškią schemą, algoritmą, kaip veikla/koordinavimas/bendradarbiavimas turi vykti, bet visų pirma pažinti vieni kitus bei žinoti, kas kuo užsiima.

Kartu mes galime daugiau ir kartu mes galime geriau!