Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į:
- antrines ir tretines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (gydytojų konsultacijos, papildomai mokamos tretinio ir antrinio lygio paslaugos, paslaugos teikiant būtinąją pagalbą be siuntimo)
- suaugusiųjų ir vaikų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (atstatomosios medicinos paslaugos, institucinė stacionarinė skubi medicinos pagalba, sanatorinis gydymas, kita)
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilių antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą organizuoja apskrities gydytojas, kurį pareigoms skiria ir atleidžia apskrities viršininkas. (Savivaldos vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.).
Antrinės (kvalifikuotos) ir tretinės (specializuotos) ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Antrinės (kvalifikuotos) ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai paslaugos, kurias teikia gydytojai specialistai ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais; antrinės ambulatorinės atstatomosios medicinos paslaugos; laikinojo nedarbingumo ekspertizė; invalidumo iš vaikystės vaikams, nesulaukusiems 16 metų amžiaus, ekspertizė).
Antrinės (kvalifikuotos) ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoniui gali būti teikiamos bendrojo profilio poliklinikose ir ligoninių konsultacinėse poliklinikose ar lankant namie. Paslaugos apmokamos už konsultaciją (apsilankymą) pas gydytoją specialistą. Jei per tris mėnesius dėl tos pačios ligos pacientas kreipiasi keletą kartų, apmokama už vieną konsultaciją.
Tretinės (specializuotos) ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai paslaugos, kurias teikia gydytojai konsultantai, konsultuodami pacientus ir teikdami patarimus bei gydymo metodikas pirminio ar antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams (teikiama informacija ligų profilaktikos klausimais; tretinės ambulatorinės atstatomosios medicinos paslaugos; laikinojo nedarbingumo ekspertizė).
Šios paslaugos teikiamos ligoniui lankantis ambulatoriškai specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tretines (specializuotas) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia konsultacinės poliklinikos, esančios prie specializuotų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, bei stacionaro specializuotą pagalbą teikiančių skyrių gydytojai konsultantai.
Gydytojai konsultantai (kompensuojant ligonių kasoms) priima tik pacientus, turinčius pirminio ar antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų siuntimus.
Tretinės (specializuotos) ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos ligonių kasų už konsultaciją (apsilankymą) pas gydytoją specialistą. Jei per tris mėnesius dėl tos pačios ligos pacientas kreipiasi keletą kartų, apmokama už vieną konsultaciją.
Ambulatorinę specializuotą būtinąją pagalbą teikia gydytojai specialistai. Dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už šias paslaugas (laikomas būtinąja medicinos pagalba) gydytojams specialistams pagal bazines kainas apmokama kaip už konsultaciją (apsilankymą).
Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos ligoniui gydantis stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ).
Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra šios:
- teikiama informacija dėl ligų profilaktikos;
- antrinės ir tretinės atstatomosios medicinos paslaugos;
- medicinos slaugos ir socialinės paslaugos bei tarnavimas, teikiamas palaikomojo gydymo ir slaugos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- medicininė reabilitacija, įskaitant sanatorinį gydymą;
- patologiniai anatominiai tyrimai asmeniui mirus;
- asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizė.
Stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia apskritims ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (arba skyriai), kuriose ligoniai stebimi ir gydomi ištisą parą (apskričių ligoninės (jos gali turėti padalinius - konsultacines poliklinikas); specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos; kraujo donorystės įstaigos; apskričių gimdymo namai; valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos). Savivaldos vykdomosios institucijos taip pat gali įgyvendinti įstatymo deleguotą valstybės funkciją - organizuoti antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Tretinio LNSS sveikatos priežiūros organizavimo lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos priežiūra pagal nacionalinės sveikatos sistemos valdymo nuostatas turėtų verstis tik mokslo ir mokymo tikslais, bet dažnai antrinės ir tretinės paslaugos yra teikiamos toje pat ligoninėje.
Ligoniai gydomi pagal atitinkamą ligų gydymo profilį. Ligų gydymo profiliai sugrupuoti atsižvelgiant į taikomus gydymo metodus ir technologijas.
Gydyti stacionariai sveikatos priežiūros įstaigose būtinas siuntimas. Jį išrašo ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai arba konsultacinės poliklinikos gydytojai, apžiūrėję ligonį ir nustatę, kad stacionarinis gydymas būtinas. Jei ligonis atvyksta be siuntimo, - apie gydymo būtinumą sprendžia priėmimo skyrių gydytojai.
Pagal ligų gydymo profilį nustatoma bazinė vieno lovadienio kaina ir norminė gydymo trukmė (dienomis). Už ligonių gydymą atitinkamo ligų gydymo profilio skyriuje mokama vienoda kaina nepriklausomai, kokioje gydymo įstaigoje gydytas ligonis.
Stacionarinę būtinąją pagalbą teikia stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir atitinkami specializuoti šiai pagalbai teikti įstaigų skyriai. Dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už šias paslaugas stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama pagal nustatytas vieno lovadienio kainas priklausomai nuo ligos gydymo profilio ir įvertinus atitinkamos ligos gydymo trukmę.
Sanatorinio gydymo paslaugos
Sanatorinio gydymo paslaugos apima antirecidyvinį, sveikatą grąžinantįjį gydymą ir reabilitaciją.
Sveikatą grąžinančiojo gydymo paslaugos - tai medicinos priemonių kompleksas (fizioterapija, kineziterapija, dietinis gydymas, psichologinė pagalba, ligonio mokymas, gydymas vaistais), padedantis ligoniui kuo greičiau sugrąžinti funkcijas, kurios buvo sutrikusios, ar palaikyti jau sugrąžintąsias.
Reabilitacijos paslaugos - koordinuotas, kompleksinis medicinos, socialinių, pedagoginių priemonių taikymas kuo didesniam reabilituojamo asmens, turinčio biosocialinių funkcijų sutrikimų, funkciniam aktyvumui pasiekti.
Antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugos - tai lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas, papildomai taikant natūralius bei performuotus gamtinius veiksnius.
Sanatorinio gydymo paslaugas teikia sanatorinio gydymo įstaigos. Sanatorinio gydymo įstaigose ligoniai gydomi pagal atitinkamą ligų gydymo profilį.
Sanatoriniam gydymui visada reikalingas gydytojo siuntimas.
LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.
- Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, kurios yra pavaldžios apskritims, pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko apskričių viršininkai.
- Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko Sveikatos apsaugos ministerija.
1998 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 187 ligoninės (bendro pobūdžio ligoninės - 76; slaugos ligoninės - 68; specializuotos ligoninės - 38; reabilitacijos ligoninės - 5) ir 38 sanatorijos. Lovų skaičius ligoninėse - 35612.
Per paskutiniuosius kelis metus gana daug mažų ligoninių buvo perorganizuotos į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines. Šiuo metu maždaug 7 procentai visų ligoninių lovų priklauso mažoms (iki 40 lovų) slaugos ligoninėms.
Pagrindiniai naudojimosi ligonine bei jos darbo rodikliai pateikti lentelėje. Kaip matyti, pastebimas ryškus gulėjimo trukmės mažėjimas bei didėjantis ligoninių lovų užimtumo lygis.
1 lentelė. Stacionarinių paslaugų rodikliai Lietuvoje, 1970–1998
| Stacionaras |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Hospitalizacijų skaičius 100 gyventojų |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vidutinė gulėjimo trukmė, dienomis |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lovos užimtumas (%) |
|
|
|
|
|
|
|
|
Šaltinis: Sveikatos informacijos centras.