1995 m. gyventojų apklausos metu buvo detaliai nagrinėjami kreipimosi į privačiai dirbančius gydytojus mastai bei priežastys. 25-33.8 proc. respondentų paminėjo, kad per paskutinius 2 metus jie kreipėsi į privačias gydymo įstaigas arba į privačiai dirbančius gydytojus. 82 proc. šių atvejų sudarė apsilankymai pas stomatologus.

1999 m. Gyvenimo sąlygų tyrimai parodė, kad iš visų apsilankymų pas stomatologus daugiau negu pusė (51.4 proc.) buvo privačiose įstaigose. Kontaktai su kitais privačiai dirbančiais medikais buvo palyginus nedažni, daugiausia paslaugų suteikė privačiai dirbantys gydytojai, konsultuodami telefonu (14.5 proc. visų konsultacijų telefonu) bei gydytojai specialistai, priimdami pacientus savo kabinetuose (8.6 proc. visų apsilankymų pas specialistus). Kalbant apie pirminėje grandyje dirbančius gydytojus, tik 2.3 proc. apsilankymų sudarė apsilankymai pas privačiai dirbančius gydytojus.

2001 m. tyrimo metu buvo nustatyta, kad apie 5 proc. gyventojų turi nuostatą pirmiausia kreiptis į privačiai dirbančius gydytojus.

Pagal 2001 m. tyrimo rezultatus 70 proc. apklaustųjų, be siuntimo kreipėsi į valstybines/savivaldybės ambulatorines įstaigas.

Pagrindinės kreipimosi priežastys buvo:
1.    Lėtinių ligų gydymas ir ištyrimai.
2.    Ūmių ligų bei traumų gydymas ir ištyrimai.

Kita vertus, kaip matyti 7 pav., labai daug kreipimosi priežasčių sudarė "formalios" priežastys, tai yra įvairių pažymų bei siuntimų gavimas.
Savo iniciatyva tikrinti sveikatos į ambulatorines gydymo įstaigas atvyksta nedaug žmonių.

7 paveikslas. Kreipimosi dėl ambulatorinės pagalbos be siuntimo suteikimo priežastys (proc.).

8 pav. parodyta, į kokius gydytojus gyventojai kreipėsi be siuntimo.

8 paveikslas. Kreipimasis į ambulatoriškai dirbančius (be siuntimo) gydytojus (proc.).

Pagal 2001 m. gyventojų apklausos duomenis, bendros praktikos gydytojų ir apylinkės terapeutų darbo apimties santykį sudaro 1/1.7.
Tačiau, netgi kalbant apie "pirmojo kontakto" gydytojų veiklą, gydytojų specialistų vaidmuo yra labai svarbus (38 proc. visų paslaugų suteikimo atvejų, neįskaitant stomatologo darbo).
Taipogi, dirbantiems valstybės/savivaldybės ambulatorinėse gydymo įstaigose gydytojams stomatologams teko nemažas darbo baras, kai iš visų kreipimosi be siuntimo atvejų jiems teko apie 10 proc. atvejų.

Detaliau nagrinėjant priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi į įvairius gydytojus (9 pav.), pastebėtina, kad 45.5 bei 38.3 proc. apsilankymų pas apylinkės terapeutus bei gydytojus specialistus įvyko dėl įvairių pažymų ir siuntimų gavimo.

9 paveikslas. Kreipimosi į ambulatoriškai dirbančius gydytojus (be siuntimo) priežastys.

Taigi, beveik kas antras apsilankymas įvyko dėl įvairių pažymų ir siuntimų.

1994 ir 1999 m. Gyvenimo sąlygų tyrimai (6, 7) atskleidė tam tikrus paslaugų teikimo struktūros pakeitimus. Kaip matyti 10 pav., papildomos paslaugos (gydytojų konsultacijos telefonu, medicinos slaugytojos apsilankymai, netradicinės medicinos gydytojų paslaugų teikimas ir pan.) užima nežymią vietą. Pastebėtina, kad patikslinus klausimus apie gydytojus specialistus (uždavus atskirą klausimą apie apsilankymus pas stomatologus), "sumažėjo" apsilankymų dalis pas specialistus bei kitų medicinos paslaugų vartojimas. Beje, 1999 m. bendras apsilankymų pas specialistus ir stomatologus skaičius yra didelis (44.8 proc.) viršijantis apsilankymų pas pirminės grandies gydytojų bei slaugytojų skaičių.

10 paveikslas. SP paslaugų teikimo struktūra 1994 ir 1999 m.

Atgal