Šioje studijoje pristatyti duomenys leidžia pamatyti ne tik tam tikro laiko situacijos "nuotrauką", bet ir svarbius pokyčius ilgesniu laikotarpiu. Antra vertus, gyventojų tyrimai leidžia atskleisti nemažai faktų, į kuriuos verta atsižvelgti vykdant pertvarkas. Medicininė statistika - tai svarbus, bet jokiu būdu ne vienintelis informacijos šaltinis rengiant sveikatos priežiūros reformas.

Neverta tik džiaugtis gerėjančiais gyventojų sveikatos būklės įvertinimo rodikliais. Optimistinis požiūris į savo sveikatą ne visada atitinka tikrovę, turint galvoje rimtus gyvenimo kokybės trūkumus, kuriuos atskleidžia gilesni tyrimai, nemažas savo sveikatos problemų ignoravimo lygis, kai žmonėms labiausiai rūpi darbo arba šeimos reikalai, bei labai žemas apsilankymų SP įstaigose profilaktikos tikslais svoris.

Žinome, kad visuomeninis SP sektoriaus finansavimas 1995-2000 metais kasmet augo. Tai reiškia, kad mokesčių/įmokų mokėtojai vis daugiau pinigų skyrė šiam sektoriui ne tik bendrų SP išlaidų apimties, bet ir vidutiniškai vieno žmogaus išlaidų atžvilgiu, kai mažėjo šių žmonių gretos.
Tuo pat metu išaugo ir tiesioginiai pacientų mokėjimai dėl SP paslaugų suteikimo. Pagal namų ūkių tyrimus, tiesioginių pacientų išlaidų augimas vyko sparčiau nei visuomeninių išlaidų (žr. 1 pav.) ir 2000 m. jos sudarė daugiau negu ketvirtadalį visų SP išlaidų.

Ne tik išlaidų dydis, bet ir jų pasiskirstymas skirtingose gyventojų grupėse sąlygoja (žr. PSO finansinės "naštos" pasiskirstymo teisumo vertinimą Lietuvoje bei namų ūkių tyrimo rezultatus susijusius su SP išlaidų pasiskirstymu skirtingose gyventojų grupėse), kad SP paslaugų finansinio prieinamumo problema tampa vis reikšmingesnė. Apie tai liudija ir 1999 m. gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai susiję su atsisakymais nuo paslaugų vartojimo dėl pinigų stokos.
Atėjo laikas atidžiau ištirti siūlomas bei įgyvendinamas SP reformas, atsižvelgiant į jų pasekmes skirtingoms gyventojų grupėms.

Tenka pažymėti, kad nei vienas iš šioje studijoje minėtų tyrimų neatspindi marginalinių žmonių grupių problemų, kadangi buvo tyrinėjami geriau ar blogiau besitvarkantys, bet vis tiek turintys būstą bei pajamų šaltinius gyventojai. Akivaizdu, kad įvedant sveikatos draudimą, atsiranda neapdraustieji; didėjant būtinybei mokėti už paslaugas bei reikiamų išlaidų dydžiams, atsiranda neturintys jokio šanso gauti šis paslaugas žmonės. Jeigu didelė visuomenės dalis apklausiant "normaliai" gyvenančius žmones kalba apie reikšmingas finansinio pobūdžio SP paslaugų prieinamumo kliūtis, atėjo laikas tvarkytis su "iškritusių iš bendro konteksto" žmonių minimalios apsaugos sistema. Kitaip, deja, labai griežtai atskirtos nuo asmens sveikatos priežiūros visuomenės sveikatos sistemos problemos atsilieps dar didesniu medicinos finansavimo deficitu.

Lyg tai sukurta neblogai sugebanti mobilizuoti finansinius išteklius sveikatos priežiūros finansavimo sistema. Deja, tai nedaug susiję su sveikatos draudimo principų įgyvendinimo sėkme, kai žmonės supranta bei sąmoningai palaiko šį sveikatos priežiūros finansavimo modelį. 1999 m. gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai, kai gyventojai buvo apklausti apie jų draudiminį statusą, buvo mažų mažiausiai keisti (20 pav.) ((7) lentelė 8.6c). Panašu, kad šis Vakaruose lengvai suprantamas klausimas Lietuvos gyventojams nebuvo visai aiškus.

20 paveikslas. Asmenų, teigiančių neturint sveikatos draudimo, dalis (proc.).

LAF01_stat_darbinis1_25219_image001.gif (4777 bytes)

Vis aiškiau, kad nemokamo gydymo ligoninėse garantijų laikas ir apdraustiems gyventojams pasibaigė. Sumažėjo neoficialių atsilyginimų paplitimas, bet tai panašu nemaža dalimi sąlygoja būtinybę pacientams išleisti pinigus kitiems, susijusiems su stacionarinių SP paslaugų suteikimu, tikslams.

Nagrinėjant SP paslaugų prieinamumą, atrodo, kad "fizinio prieinamumo" problemos reikšmė gyventojų akimis sumažėjo. Tuo pat metu SP paslaugų teikimo organizacinės problemos pasidarė labai reikšmingos. Šis vertinimas kartu su sparčiai augančiais GMP iškvietimo poreikiais atskleidžia pirminės sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo nesklandumus. Apie tai liudija ir pirminės grandies veiklos struktūra. Taip, bendros praktikos gydytojai jau aptarnauja nemažą gyventojų dalį, bet kokia didelė jų bei kitų panašaus pobūdžio veiklą atliekančių gydytojų darbo dalis yra susijusi su pažymų išrašymu bei siuntimų forminimu…

Kalbant apie kitas SP problemas, ypatingai verti dėmesio dar du aspektai:
corbul2.gif (67 bytes)  Pacientų, kurie daugiau nei vieną kartą (ir dažnai dėl tos pačios ligos) gydėsi ligoninėse, skaičius;
corbul2.gif (67 bytes)  Slaugos "naštos", kuri tenka gyventojams, dydis.

Pagal tyrimų rezultatus negalima pasakyti, kad gyventojai patenkinti dabartinės SP sistemos funkcionavimu. Tai didele dalimi susiję su medicinos personalo požiūriu į ligonius. Kai tiek daug žmonių kalba apie patekimo pas gydytojus sudėtingumus, apie nepakankamą dėmesį ir pagarbą pacientui, informacijos apie ligoniams svarbius klausimus suteikimo stoką, matyt atėjo laikas tvarkyti SP sektorių kaip kitus paslaugų sektorius, kur svarbiausias vaidmuo tenka ne kam kitam, o vartotojui arba klientui.

acornxt.gif (218 bytes) Atgal