1 paveikslas. SP išlaidos vienam Lietuvos gyventojui 1996-2000 metais (Litais).
Šaltiniai:
(1) Namų ūkių pajamos ir išlaidos 1996 metais. Statistikos departamentas, Vilnius, 1997.
(2) Namų ūkių pajamos ir išlaidos 1997 metais. Statistikos departamentas, Vilnius, 1998.
(3) Namų ūkių pajamos ir išlaidos 1999 metais. Statistikos departamentas, Vilnius, 2000.
(4) Namų ūkių pajamos ir išlaidos 2000 metais. Statistikos departamentas, Vilnius, 2001.
Vienas iš periodiškai renkamos informacijos šaltinių yra Lietuvos namų ūkių tyrimų duomenys.
Nuo 1996 m. tyrimų metodika smarkiai nesikeitė, todėl jau galima matyti kelių metų namų ūkių pajamų ir išlaidų pokyčių tendencijas.
1996-2000 metais namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai augo sparčiau nei sveikatos priežiūros išlaidos valstybiniame sektoriuje. 2000 m. valstybiniame sektoriuje išlaidos išaugo 48 procentais, o namų ūkių išlaidos - 85 procentais, lyginant su 1996 m. duomenimis.
SP išlaidų vienam Lietuvos gyventojui dinamika (1 pav.) iliustruoja sparčiai didėjančių privačių SP išlaidų tendenciją. Jeigu 1996 m. privačios išlaidos sudarė 21,6 proc. visų SP išlaidų, tai 2000 m. jų dalis buvo 26,7 proc.
1 paveikslas. SP išlaidos vienam Lietuvos gyventojui 1996-2000 metais (Litais). |
|
Namų ūkių pagrindinę (apie 90 proc.) SP skirtų išlaidų dalį sudaro piniginės išlaidos (2 pav.).
2 paveikslas. Vidutinės mėnesinės namų ūkių SP išlaidos 1996-2000 metais (vienam namų ūkių nariui) (Litais). |
|
2000 m. lyginant su 1996 m. ženkliai padidėjo namų ūkių išlaidų diferenciacija tarp SP išlaidų mažiausiai ir daugiausiai vidutinių pajamų vienam namų ūkių nariui turinčioms grupėmis (3 pav.).
3 paveikslas. Vidutinės mėnesinės NŪ piniginės SP išlaidos kaip dalis visų piniginių išlaidų pagal deciles (vienam NŪ nariui) (proc.). |
|
Nors namų ūkių SP išlaidos miestuose lenkė šias išlaidas kaimo namų ūkiuose (atitinkamai 17,7 Lt ir 12,9 Lt 2000 m.), kaime SP išlaidos sudaro didesnę namų ūkių išlaidų dalį (4 pav.).
4 paveikslas. Vidutinės mėnesinės namų ūkių SP išlaidos mieste ir kaime 1997 ir 2000 m. (vienam NŪ nariui) (proc.). |
|
Pagal namų ūkių galvos socialinę-ekonominę padėtį, palyginant didžiausią savo išlaidų dalį SP-ai išleidžia pensininkai, perpus mažiau išleidžia kitos grupės, nors ir turinčios mažesnes nemokamų paslaugų suteikimo garantijas (pvz., išlaidų vaistams kompensavimo srityje) (5 pav.).
5 paveikslas. Vidutinės mėnesinės SP išlaidos pagal NŪ galvos socialinę-ekonominę grupę (vienam NŪ nariui) (proc.). |
|
Iš kitos pusės, tas faktas, kad namų ūkiai neturintys vaikų SP prekėms ir paslaugoms išleidžia daugiau nei turinčios vaikus šeimos (6 pav.), gali atspindėti ne tik nemokamo vaikų aptarnavimo garantijų mastus, bet ir palyginus sunkią šių šeimų finansinę padėtį, kai tokio pobūdžio išlaidos nėra prioritetinės.
6 paveikslas. Vidutinės mėnesinės SP išlaidos pagal NŪ tipus (vienam NŪ nariui) (proc.). |
|
