1995 m. 15.9 proc. apklaustųjų turėjo sunkumų nuvykstant į gydymo įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Beveik pusė šių žmonių skundėsi blogu transporto darbu bei dideliu atstumu nuo namų iki SPĮ (3 lentelė).
3 lentelė. Gyventojų, nurodžiusių įvairius gydymosi ambulatorinėje gydymo įstaigoje sunkumus, dalis
(proc. nuo patyrusių sunkumus gyventojų skaičiaus). |
| |
1995 |
2001 |
Gydymo įstaiga per toli nuo namų |
41.5 |
8.3 |
Per brangus transportas |
21.4 |
7.5 |
Transportas važinėja retai ar nepatogiu laiku |
49.1 |
8.6 |
Ilgai tenka laukti, kol patenka pas gydytojus |
|
68.7 |
Ilgai tenka laukti, kol atliekami tyrimai |
|
7.8 |
Visada tenka sugaišti daug laiko, kol patenka pas gydytojus |
14.9 |
|
Dažnai tenka sugaišti daug laiko, kol patenka pas gydytojus |
18.0 |
|
Kartais tenka sugaišti daug laiko, kol patenka pas gydytojus |
36.2 |
|
Sunku užsiregistruoti pas gydytojus |
|
36.6 |
Sunku patekti pas reikalingus specialistus |
|
41.3 |
2001 m. žmonių, manančių, kad ambulatorinė SP įstaiga yra per toli, dalis smarkiai sumažėjo, taip pat transporto problemos reikšmė tapo mažesnė. Pradėjo vyrauti patekimo pas gydytojus priežastys, ypač reikšmingos sugaišto laiko ir registravimo organizavimo atžvilgiu.
1995 m. 21 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad negavo reikalingo jiems gydymo. Tai jų nuomone atsitiko dėl gydytojų darbo, kai gydytojai mažai stengėsi padėti (43 proc. šioje grupėje) bei jiems trūko kvalifikacijos (apie 25 proc.) ir dėl pačių ligonių nepakankamo dėmesio gydymui (33.5 proc.).
2001 m. 403 (38.1 proc. apklaustųjų) buvo visuomet patenkinti suteiktu gydymu. 349 pacientai paminėjo vienas arba kitas nepatenkinimo gydymu priežastis. Tarp jų vyrauja šios priežastys: (4 lentelė )
| 4 lentelė. Nurodžiusių nepasitenkinimo gydymu priežastis respondentų dalis (proc.). |
Nepakankamas medicinos personalo dėmesys ir pagarba pacientams |
33,0 |
Sugaištama daug laiko, kol suteikiamas gydymas |
32,7 |
Ilgai tenka laukti eilėje nemokamam gydymui arba protezavimui |
30,9 |
Gydymas per brangiai kainuoja |
29,2 |
Bloga gydymo kokybė |
17,2 |
Neoficialūs mokėjimai |
15,2 |
Nesuteikiama išsami informacija apie būklę bei gydymą |
14,6 |
Informacijos stoka apie gydymosi galimybes |
13,2 |
Apibendrinant rezultatus, galima pastebėti, kad vyrauja:
Nepasitenkinimas, susijęs su personalo požiūriu į pacientus: 10.9 proc. visų apklaustųjų paminėjo nepakankamą medicinos personalo dėmesį ir pagarbą pacientams.
Nepasitenkinimas, susijęs su laiko sąnaudomis. "Sugaištama daug laiko, kol suteikiamas gydymas" (10.8 proc. visų apklaustųjų) bei "ilgai tenka laukti eilėje nemokamam gydymui arba protezavimui (10.2 proc. visų apklaustųjų).
Gydymas vertinamas kaip brangi paslauga (9.6 proc. visų apklaustųjų).
Nepasitenkinimas dėl informacijos stokos. 4.3 proc. gyventojų nesuteikiama pakankama informacija apie gydymo galimybes bei 4.8 proc. gyventojų mano, kad informacija apie ligonio sveikatos būklę bei gydymą suteikiama neišsamiai.
2001 m. gyventojų paklausėme, dėl kokių priežasčių jie nesikreipė į gydymo įstaigas, pilnai arba dalinai nepasinaudojo paslaugomis, norėdami išgirsti jų nuomonę apie SP dar vienu rakursu, įskaitant nuomonę tų žmonių, kurie "neatsiranda" medicinos statistikos ataskaitose, kadangi neateina į gydymo įstaigas.
Žmonių, kuriems iš viso nekilo jokių problemų su sveikata, buvo 18 proc. visų apklaustųjų. 40.4 proc. žmonių linkę visais ligos atvejais kreiptis į valstybines/savivaldybių SP įstaigas.
Kaip ir 1995 m., nemažai žmonių linkę gydytis patys (apie 20 proc. 2001 m.). 11 proc. nepasinaudojo gydymo paslaugomis dėl jų brangumo, o 6 proc. pagalvojo, kad gydymui reikės skirti per daug laiko. Išryškėjo ir nemaža grupė žmonių, kurie atsisakė gydymo dėl to, kad jis galėjo pakenkti darbui (5 proc.) arba šeimos, namų reikalams (beveik 3 proc.).
Atgal