1995 m. 37 proc. žmonių, kuriems teko lankytis valstybės/savivaldybių ambulatorinėse SP įstaigose neišleido papildomų pinigų per 2 metus, 2001 m. tokių žmonių (apsilankiusių ambulatorinėse gydymo įstaigose per metus) dalis sumažėjo iki 23 proc.
Detaliau nagrinėjant pacientų išlaidas valstybės/savivaldybės SP įstaigose, matome jų pokyčius 1995-2001 metais ambulatoriniame (17 pav.) bei ligoninių (18 pav.) sektoriuose:
17 paveikslas. Pacientų išlaidos ambulatorinėse valstybės/savivaldybės SP įstaigose (proc.). |
|
18 paveikslas. Pacientų išlaidos ligoninėse (proc.). |
|
Pacientų išlaidos (kalbant apie atvejų, kai pacientui tenka mokėti, dažnumą) SP įstaigose išaugo beveik visų išvardintų išlaidų atžvilgiu.
Sumažėjo neoficialaus atsilyginimo medikams atvejų dažnumas ambulatorinėse SP įstaigose bei stacionaruose (verta paminėti, kad 1995 m. duomenys apima tiek neoficialių mokėjimų, tiek ir dovanų vertinimą). Vis dėl to ligoniai teigė, kad jie neoficialiai moka gydytojams ambulatorinėse SP įstaigose (17 proc.) ir ligoninėse (35 proc.) bei 17 proc. gydytų ligoninėse pacientų moka kitam medicinos personalui.
Taipogi, skirtingai nuo ambulatorinių SP įstaigų, šiek tiek sumažėjo oficialaus gydymo paslaugų apmokėjimo bei švirkštų, tvarsliavos pirkimo išlaidos ligoninėse.
Padaugėjo atvejų, kai pacientams tenka mokėti už vaistus ambulatorinėse SP įstaigose.
Išaugo panašių atvejų skaičius ir ligoninėse. Su būtinybe mokėti už vaistus iš viso susidūrė apie 60 proc. paslaugų vartotojų.
Ligoninėse ženkliai išaugo išlaidos maistui.
1999 m. Gyvenimo sąlygų tyrimo metu buvo klausiama apie SP paslaugas, kurių gyventojams teko atsisakyti dėl pinigų trūkumo arba nepakankamo sveikatos draudimo. Kaip matyti 19 pav., labiausiai dėl pinigų stokos žmonės neteko galimybės taisyti ir protezuoti dantis bei apsilankyti pas gerą specialistą.
19 paveikslas. Paslaugos, kurių teko atsisakyti dėl pinigų trūkumo. |
|
Dažniausiai teko atsisakyti šių paslaugų 50-64 metų amžiaus gyventojams (17-18 proc.). 20.1 proc. 25-49 metų amžiaus žmonių atsisakė dantų taisymo ((7) Lentelė 8.5a). Įdomu, kad labiausiai "skundžiasi" dėl stomatologinės pagalbos prieinamumo miestų, ypač Vilniaus gyventojai (gal kaimo gyventojus mažiau "erzina" galimybės gauti šias paslaugas?).
Pagal namų ūkių tipus, vienišo tėvo/motinos namų ūkių galimybės yra labiausiai apribotos (net 26.3 proc. jų atsisako dantų taisymo) ((7) Lentelė 8.5c).
Atgal