Šaltinis:
(10) sociologinio tyrimo "Sveikata ir gydymas" ataskaita.

Tyrimo tikslas - Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos pagrindu surinkti informaciją apie tai, kaip Lietuvos gyventojai naudojasi gydymo įstaigų (išskyrus privačias) paslaugomis bei jų nuomonę apie gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Laikotarpis - naudojimasis gydymo paslaugomis per vienerius metus, tai yra nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn.

Metodas: tyrimas buvo atliktas gyventojų anketinės apklausos būdu

Tyrimą parengė ir duomenų analizę atliko soc. m. daktarė D. Bagdžiūnienė ir soc. m. daktarė L. Murauskienė.

Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Tyrimas vyko 18 miestuose ir 56 kaimuose.

Respondentų skaičius: 1058.

Objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.


 Sveikatos būklė per paskutiniuosius vienerius metus.

Bendra respondentų grupė. Apibūdindami savo sveikatos būklę, 43.1 proc. bendroje respondentų grupėje atsakė, kad per paskutiniuosius vienerius metus jie buvo (yra) sveiki; 21.5 proc. dažnai blogai jautėsi; 20.3 proc. sirgo ūmiomis ligomis ar patyrė traumas; 17.1 proc. sirgo lėtinėmis ligomis; 8.5 proc. respondentų pripažintas invalidumas.

    Lytis. Vertindami savo sveikatos būklę, vyrai dažniau, lyginant su moterimis, atsakė, kad yra sveiki (52.1 ir 35.0 proc. respondentų atitinkamai). Tuo tarpu didesnis skaičius moterų, lyginant su vyrais, atsakė, kad dažnai blogai jautėsi, nors ir nesirgo (25.0 proc. moterų ir 17.5 proc. vyrų), dažniau sirgo ūmiais susirgimais (17.1 proc. moterų ir 11.7 proc. vyrų) ar lėtinėmis ligomis (22.2 proc. moterų ir 11.5 proc. vyrų).
Respondentų, nurodžiusių, kad patyrė traumą ar kuriems nustatytas invalidumas, dalis bendrose vyrų ir moterų respondentų grupėse iš esmės nesiskiria.

Amžius. Respondentų, nurodžiusių, kad yra sveiki, skaičius įvairiose amžiaus grupėse yra nevienodas, tačiau visumoje amžiaus grupėse iki 49 metų daugiau nei pusė atsakiusių nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu jie buvo sveiki. Tuo tarpu atsakiusių, kad yra sveiki, žmonių skaičius yra daug mažesnis tarp vyresnio amžiaus respondentų: tarp 50-59 metų amžiaus respondentų 36.2 proc. atsakė, kad yra sveiki, o tarp respondentų, kurių amžius viršija 60 metų - 16.2 proc.
Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau, lyginant su jaunesniais, nurodė, kad serga lėtinėmis ligomis bei kad jiems nustatytas invalidumas.

 Apsilankymai ambulatorinėse gydymo įstaigose.

Apsilankymų ambulatorinėse gydymo įstaigose priežastys.
Tarp atvykimo priežasčių pas visus gydytojus vyrauja formalios priežastys - tai įvairių pažymų bei siuntimų gavimas. Dažniausiai pažymos bei siuntimai buvo tvarkomi pas apylinkės terapeutus (nurodė 45.5 proc. respondentų) bei gydytojus specialistus (38.3 proc. respondentų). Visumoje beveik kiekvienas antras pacientas, apsilankęs pas šeimos gydytojus, terapeutus bei gydytojus specialistus, kreipiasi dėl įvairių pažymų bei siuntimų.
Dėl ūmių bei lėtinių ligų gydymo dažniausiai respondentai kreipėsi į apylinkės terapeutus (41.2 proc.) bei gydytojus specialistus (45.7 proc.).
Įdomu tai, kad kol kas nedidelis apsilankiusių ambulatorinėse gydymo įstaigose asmenų skaičius atvyksta sveikatos pasitikrinimui savo iniciatyva. Profilaktinį sveikatos patikrinimą pačiam pageidaujant, kaip atvykimo į ambulatorinę gydymo įstaigą priežastį, nurodė tik 196 respondentai (tai sudaro 26.3 proc. tarp 745 asmenų, apsilankiusių ambulatorinėje gydymo įstaigoje ir 18.5 proc. bendroje 1058 apklaustų gyventojų grupėje).
Visumoje apsilankymų analizė pagal atskiras priežastis parodė, kad į įvairius gydytojus ambulatorinėse gydymo įstaigose gyventojai dažniausiai kreipėsi dėl lėtinių ligų gydymo (43.3 proc.).

Gydytojai, į kuriuos kreipiasi respondentai ambulatorinėse gydymo įstaigose.
Ambulatorinėse gydymo įstaigose gyventojai, nepriklausomai nuo priežasties, dažniausiai lankėsi pas apylinkės terapeutus (68.0 proc. bendrame apklaustųjų skaičiuje).

 Sunkumai, gydantis ambulatorinėse gydymo įstaigose.

Gydymosi sunkumai.
Įvairius sunkumus, su kuriais susidūrė respondentai, gydantis ambulatorinėje gydymo įstaigoje, nurodė 361 respondentas, t.y. 34.1 proc. bendrame respondentų skaičiuje arba 48.5 proc. tarp 745 respondentų, kurie kreipėsi į ambulatorines gydymo įstaigas.
Respondentai, kurie per pastaruosius metus kreipėsi į ambulatorines gydymo įstaigas, dažniausiai nurodė tokius sunkumus, su kuriais susidūrė gydantis ambulatorinėje gydymo įstaigoje:
1. ilgai tenka laukti, kol patenka pas gydytojus - 33.3 proc.;
2. sunku patekti pas reikalingus specialistus - nurodė 20.0 proc.;
3. sunku užsiregistruoti pas gydytojus - nurodė 17.7 proc. respondentų.

Gydymosi sunkumai, kuriuos nurodė miesto ir kaimo gyventojai.

Palyginus atsakymus į klausimą apie sunkumus, gydantis ambulatorinėje gydymo įstaigoje, kurie buvo gauti miesto ir kaimo gyventojų grupėse, galima padaryti tokias išvadas:
- nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, dažniausiai yra nurodomi sunkumai, susiję su paciento "patekimu pas gydytoją". Tai yra, tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojams ilgai tenka laukti, kol pacientai patenka pas gydytojus;
- antroje vietoje abiejose grupėse pagal atsakymų skaičių yra tai, kad sunku patekti pas reikalingus specialistus;
- trečioje vietoje pagal atsakymų skaičių gyvenančių mieste respondentų grupėje paminėta, kad sunku užsiregistruoti pas gydytojus; tuo tarpu trečioje vietoje tarp atsakymų, kurie gauti kaimo gyventojų grupėje yra tai, kad ilgai tenka laukti, kol atliekami tyrimai bei procedūros.
Visi gyventojų, kurie per pastaruosius metus lankėsi ambulatorinėse gydymo įstaigose, nurodyti sunkumai yra susiję su gydymo įstaigų darbo organizavimu.

 Gydymas ligoninėje.

Gydymas ligoninėje.
Tarp visų tyrime dalyvavusių respondentų 16.6 proc. (176 asmenys) atsakė, kad per pastaruosius vienerius metus gulėjo ligoninėje gydymui ar tyrimams ne mažiau kaip vieną parą.
Ligoninėje gydėsi: 23.7 proc. tarp tyrime dalyvavusių respondentų, kurių amžius yra 50 metų ir vyresni; 11.2 proc. - tarp jaunesnio amžiaus asmenų, kurių amžius yra iki 49 metų.
Visumoje tarp 176 asmenų, kurie nurodė, kad gydėsi ligoninėje 109 yra vyresnio amžiaus, tai yra 50 metų ir daugiau. Tarp jų 78 respondentai yra 60 metų amžiaus ir vyresni.
Respondentų, gulėjusių ligoninėje, dalis tarp miesto ir kaimo gyventojų beveik nesiskiria ir sudaro 16.6 proc. tarp miesto bei 16.8 proc. tarp kaimo gyventojų.

Gydymosi ligoninėje dažnumas.
Dauguma gulėjusių ligoninėje respondentų nurodė, kad gulėjo tik vieną kartą (68.2 proc. tarp 176 asmenų, gulėjusių ligoninėje), tuo tarpu 37.8 proc. atsakė, kad gulėjo du ir daugiau kartų.

Gydymosi ligoninėje priežastys.
Atsakydami į klausimą apie tai, kiek kartų gulėjo ligoninėje dėl tos pačios ligos gydymo ar ištyrimo, dauguma respondentų nurodė, kad gulėjo vieną kartą (130 asmenų iš 176 gulėjusių ligoninėje, tai yra 73.9 proc.). 26.1 proc. atsakė, kad dėl tos pačios ligos gydymo ar tyrimų gulėjo daugiau kaip vieną kartą.


 Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimas.

GMP kvietimas.
GMP į namus sau ar šeimos nariams kvietė 297 respondentai arba 28.1 proc. apklaustųjų bendroje respondentų grupėje. Tai yra, Lietuvoje per pastaruosius metus beveik kiekvienas trečias gyventojas kvietė į namus GMP.
Atsakymų analizė pagal gyvenamą vietą parodė, kad tarp 718 apklaustų miestų gyventojų GMP kvietė 32.0 proc. Galima daryti išvadą, kad nuo 15.1 proc. iki 24.3 proc. kaimo gyventojų kvietė GMP.

GMP kvietimų dažnumas.
21.6 proc. tyrime dalyvavusių respondentų atsakė, kad GMP kvietė vieną arba du kartus. Visose skirtingo amžiaus respondentų grupėse apie 20 proc. respondentų kvietė GMP vieną arba du kartus.
Tačiau jeigu analizuoti, kokio amžiaus asmenys dažniau kvietė GMP tarp tų respondentų, kurie nurodė, kad kvietė GMP, tuomet gaunama, kad tarp respondentų, kurie kvietė GMP vieną, du, tris ir penkis kartus, vyrauja vyriausio amžiaus asmenys, tai yra 60 m. amžiaus ir vyresni.
Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai GMP dažniausiai kvietė vieną arba du kartus.

GMP atvykimo laikas.

Tarp kvietusių GMP dauguma respondentų - 54.6 proc.- atsakė, kad gydytojai atvyko per 15 min. Tarp kvietusių GMP miesto gyventojų, 64.6 proc. nurodė, kad GMP atvykimo laukė iki 15 min., o tarp kaimo gyventojų - tik 20.9 proc. Kaime gyvenantys respondentai dažniausiai nurodė, kad gydytojai atvyko per 30 min. (61.2 proc.)
Daugiau nei 30 min. gydytojų laukė 7.5 proc. respondentų, kvietusių Greitąją medicinos pagalbą. Tarp mieste gyvenančių tai nurodė 4.4 proc., o tarp kaimo gyventojų - 17.9 proc. respondentų, kvietusių GMP.
Aštuoni respondentai, kvietę GMP nurodė, kad ji visai neatvyko. Tai sudaro 2.7 proc. tarp visų 293 respondentų, kvietusių GMP. 7 iš jų gyvena miestuose ir 1 - kaime.

 Slauga.

39.3 proc. respondentų nurodė, kad per praėjusius metus yra tekę slaugyti sergančius vaikus ar kitus asmenis. Tarp jų apie 60 proc. atsakė, kad slaugė kitus sergančius asmenis iki 7 parų, o 40 proc. - 8 paras ir ilgiau.
25.1 proc.atsakė, kad ligonius slaugė namie, o 14.2 proc. - ligoninėje.
Tarp miesto gyventojų didesnis skaičius respondentų, lyginant su kaimo gyventojais, atsakė, kad slaugė sergančiuosius (42.5 proc. tarp miesto ir 32.6 proc. tarp kaimo gyventojų).
Tiek tarp miesto, tiek ir tarp kaimo gyventojų didesnis skaičius atsakė, kad slaugė vaikus arba kitus asmenis namuose, o ne ligoninėje. Pagal slaugymo trukmę miesto ir kaimo gyventojų atsakymų tendencijos taip pat yra panašios: iki 7 parų didesnis skaičius respondentų abiejose grupėse nurodė, kad slaugė sergančius vaikus namuose, o 8 ir daugiau parų - namuose slaugė kitus sergančius asmenis.
Vertinant respondentų užimtumą pagal jų nurodytą socialinę padėtį, buvo gauta, kad tarp dirbančių daugiau žmonių užsiima slauga, negu tarp nedirbančių (47.9 proc. tarp dirbančių ir 34.2 proc. tarp nedirbančių). Abiejose grupėse didesnis respondentų skaičius nurodė, kad slaugė iki 7 parų, tačiau tarp dirbančių tai nurodžiusių skaičius sudaro 29.9 proc. o tarp nedirbančių - 18.2 proc.
Nedirbantieji dažniausiai 8 ir daugiau parų namuose slaugė kitus asmenis (18.6 proc.), tuo tarpu dirbantieji dažniau namuose slaugė vaikus iki 7 parų (24.7 proc. atsakymų).

 Išlaidos gydymui.

Išlaidos, gydantis ambulatorinės gydymo įstaigose.

Bendroje apklaustųjų grupėje 54.3 proc. nurodė, kad mokėjo pinigus, gydantis ambulatorinėje gydymo įstaigoje.
Dažniausiai pinigai buvo mokami už vaistus (46.8 proc. gyventojų) bei kitas gydymui reikalingas medžiagas (švirkštai, tvarstymo medžiagos, 20.7 proc. gyventojų). Neoficialiai gydytojams bei kitam medicinos personalui mokėjo 15.7 proc. visų apklaustųjų.
Tarp 745 respondentų, kurie nurodė, kad gydėsi ambulatorinėse gydymo įstaigose, pinigų gydymui išleido 77.0 proc. Šioje grupėje dauguma nurodė, kad pinigus mokėjo už vaistus (66.6 proc.) bei kitas gydymui reikalingas medžiagas (švirkštai, tvarstymo medžiagos, 29.5 proc.). Neoficialiai gydytojams bei kitam medicinos personalui mokėjo 22.5 proc. besigydžiusių ambulatorinėse įstaigose.

Išlaidos, gydantis ligoninėje.

Bendroje apklaustųjų imtyje pinigus gydymui leido 12.9 proc. respondentų. Šioje grupėje pinigai buvo leidžiami šiems tikslams: vaistai (9.8 proc. respondentų), papildomos išlaidos maistui (7.3 proc.), neoficialus atsilyginimas gydytojams (5.9 proc.), švirkštai, tvarstymo medžiagos (5.6 proc.).
Tarp 176 asmenų, gulėjusių ligoninėse, 77.8 proc. respondentų nurodė, kad turėjo papildomų išlaidų. Tarp gulėjusių ligoninėse didžiausias skaičius respondentų nurodė, kad gydymui ligoninėje pinigus leido šiems tikslams: vaistai (59.1 proc. respondentų), papildomos išlaidos maistui (43.8 proc.), neoficialus atsilyginimas gydytojams (35.2 proc.), švirkštai, tvarstymo medžiagos (33.5 proc.).
Visumoje neoficialiai gydytojams ir kitam medicinos personalui atsilygino 52.3 proc. pacientų, gulėjusių ligoninėse.

 Nepasitenkinimo gydymu priežastys.

Gydymu per pastaruosius metus bendroje respondentų grupėje pilnai buvo patenkinti 38.1 proc. apklaustųjų.
Svarbiausios nepasitenkinimo gydymu priežastys, skaičiuojant bendrai respondentų grupei: sugaištama daug laiko, kol suteikiamas gydymas (10.8 proc.; nepakankamas medicinos personalo dėmesys ir pagarba pacientams (10.9 proc.), ilgai tenka laukti eilėje nemokamam gydymui arba protezavimui (10.2 proc.).
Analizuojant nepasitenkinimo gydymu priežastis tik toje respondentų grupėje, kurie šias priežastis nurodė (349 asmenys), buvo gauta, kad tarp nepasitenkinimo gydymu priežasčių vyrauja šios: sugaištama daug laiko, kol suteikiamas gydymas (32.7 proc. atsakymų); nepakankamas medicinos personalo dėmesys ir pagarba pacientams (33.0 proc.); ilgai tenka laukti eilėje nemokamam gydymui arba protezavimui (30.9 proc.); gydymas per brangiai kainuoja (29.2 proc.).
Ypatingai reikėtų akcentuoti informacijos, kuri suteikiama pacientams, stoką. Tarp respondentų, kurie nurodė nepasitenkinimo gydymu priežastis, 13.2 proc. paminėjo informacijos stoką apie gydymosi galimybes, 14.6 proc. atsakė, kad trūksta informacijos apie ligonio sveikatos būklę bei gydymą.

 Priežastys, dėl kurių nebuvo kreiptasi į gydymo įstaigas arba nutrauktas gydymas.

Bendroje respondentų imtyje buvo nurodytos šios pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai nesikreipė į gydymo įstaigas (išskyrus privačias) arba nutraukė gydymą:
-    nusprendė gydytis patys, nesikreipdami į gydytojus (20.9 proc.);
-    lėšų stoka (11.1 proc.);
-    gydymui reikia skirti per daug laiko (5.9 proc.);
-    gydėsi privačioje gydymo įstaigoje (4.3 proc.).

Atgal