Gyvenimo sąlygų tyrimų metu gyventojai vertino savo sveikatos būklę (1 lentelė).
| 1 lentelė. Lietuvos gyventojų sveikatos būklės vertinimas (proc. nuo visų respondentų). | ||
| 1994 | 1999 | |
Labai gera |
5.2 | 4.0 |
Gera |
25.5 | 30.0 |
Vidutiniška |
49.1 | 50.5 |
Bloga |
16.3 | 13.2 |
Labai bloga |
3.9 | 2.2 |
| Šaltiniai: (6) ir (7). | ||
1999 m. palyginus su 1994 m. pažymėtinos šios tendencijos:
Daugiau ir vyrų ir moterų įvertino savo sveikatos būklę kaip gerą ir vidutinišką.
Kaimo gyventojų sveikatos vertinimai praktiškai nepasikeitė, o mieste padaugėjo respondentų, vertinusių savo sveikatos būklę kaip gerą.
Informacija apie gyventojų sveikatos būklę buvo renkama ir atliekant Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tyrimus (2 lentelė).
| 2 lentelė. Lietuvos gyventojų sveikatos būklės vertinimas (proc. nuo visų respondentų). | ||
| 1995 | 2001 | |
Neserga |
37.0 | 43.1 |
Serga ūmiomis ligomis |
32.6 | *20.3 |
Serga lėtinėmis ligomis |
30.3 | **25.6 |
*Ūmios ligos ir traumos/susižeidimai |
||
** Lėtinės ligos ir nustatytas invalidumas |
||
Nepaisant žymiai didesnės pagyvenusių žmonių dalies tarp atsakiusių gyventojų (tai atspindi gyventojų senėjimo tendenciją), pažymėtinas geresnis sveikatos būklės vertinimas.
Kita vertus, 2001 m. 21.5 procentas gyventojų paminėjo, kad jie dažnai blogai jautėsi, tačiau nesirgo.
Žmonės, kuriems nustatytas invalidumas, sudarė 8.5 proc. respondentų.
1994 m. Gyvenimo sąlygų tyrimo metu buvo surinkta daug papildomos informacijos apie:
gyventojų sveikatos būklę fizinių galių apribojimo atžvilgiu (fizinės negalios riboja galimybes susirasti darbą ir tvarkytis namuose 35 proc., dalyvauti visuomeniname gyvenime 22.8 proc. respondentų). Buvo padaryta išvada, kad "žmonės linkę optimistiškai apibendrintai vertinti savo sveikatos būklę, kartais netgi nekreipdami dėmesio į savo gana konkrečią negalią, sukeliančią jiems labai reikšmingus jų veiklos apribojimus…"((6), 113 psl.).
dantų būklę: "daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų paskutiniuosius du-tris gyvenimo dešimtmečius nebeturi savų dantų" ((6), 115 psl.), "tyrimo rezultatai pakartotinai rodo ne tik blogą Lietuvos gyventojų stomatologinę būklę, bet ir tolesnę blogėjimo tendenciją" ((6), 116 psl.).
visuomenės psichosomatinę būseną: masinis sedatyvų naudojimas (net 56.7 proc. Lietuvos gyventojų retkarčiais arba pastoviai naudoja skausmą raminančius ir nervus gydančius vaistus), net 40.1 proc. apklaustųjų asmenų šiuos vaistus vartojo be gydytojo paskyrimo ((6), 117 psl.). Nuo depresijos stipriai kenčia 3.6 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o labai stipriai kenčia 1.2 proc. vyrų ir 2.4 proc. moterų ((6), 120 psl.).
Atgal