Sveikatos priežiūros prognozavimo ir PSDF lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika

2020 m. spalis.

Ekspertinės pagalbos mokslo įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio ilgalaikio prognozavimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamo masto nustatymo metodika parengta vykdant 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertinių paslaugų pirkimo sutartį Nr. S-270.

Projekto santrauka

2020-2030 metais tikėtinos šios Lietuvoje sveikatos apsaugos raidos tendencijos.

  • 2019-2030 metais gyventojų poreikiai sveikatos paslaugoms didės dėl Lietuvos gyventojų daugėjimo ir populiacijos senėjimo. Demografinei prognozei pasitvirtinus, gyventojų poreikiai sveikatos paslaugoms padidės 10,97 procento: 6,09 procentiniais punktais dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir 4,88 procentiniais punktais dėl populiacijos senėjimo.
  • Lietuvos ekonomikos dinamika bus teigiama. COVID-19 pandemijos sukeltas BVP smukimas bus suvaldytas 2022 metais. 2030 metais Lietuvos BVP sieks 121,4 procento 2019 metų lygio.
  • Sveikatos priežiūros išlaidoms didėjant sparčiau nei BVP, jų dalis BVP augs nuo 6,5 procentų 2019 metais iki 7 procentų 2030 metais. 2019-2030 metais realiosios išlaidos sveikatos apsaugai padidės 28,1 procento.
  • Vienam gyventojui per metus tenkantis ambulatorinių apsilankymų skaičius stabilizuosis ties 9. Bendras ambulatorinių apsilankymų skaičius didės tik dėl gyventojų daugėjimo. Daugės laboratorinių tyrimų bei gerės paslaugų kokybė.
  • Didės nuotolinių ambulatorinių konsultacijų lyginamasis svoris. 2030 metais apie 30 procentų ambulatorinių konsultacijų bus teikiama nuotoliniu būdu.
  • Hospitalizacijų (aktyviam gydymui) daugėjimą dėl gyventojų skaičiaus didėjimo kompensuos 100 gyventojų per metus tenkančių hospitalizacijų mažėjimas. Bendrasis hospitalizacijų kiekis bus daugmaž pastovus. Gerės stacionarinio gydymo paslaugų kokybė ir saugumas.
  • Populiacijai senėjant, plėsis chroniškomis ligomis sergančių žmonių nuotolinė stebėsena.
  • Dėl populiacijos senėjimo numatomi sveikatos paslaugų struktūros pokyčiai. Daugės paslaugų psichikos ir onkologinėmis ligomis sergantiesiems, stacionarinių slaugos ir slaugos namuose paslaugų. Mažės pediatrinių, traumatologinių ir akušerinių paslaugų.

Dėl demografinių pokyčių poveikio sveikatos finansavimui didėjant sparčiau nei poreikiams sveikatos paslaugoms, atsiranda galimybė spręsti sveikatos problemas, įvardintas Lietuvos ir ES programiniuose dokumentuose.

  • COVID-19 neigiamo poveikio gyventojų sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemai kompensavimas.
  • Prioritetinio pirminės sveikatos priežiūros ir susirgimų prevencijos sistemos vystymo užtikrinamas.
  • Regioninių sveikatos netolygumų mažinimas.
  • Išvengiamo mirtingumo (ypač srityse, kuriose Lietuvos rodikliai gerokai atsilieka nuo ES vidurkio) mažinimas. Per prognostinį laikotarpį šalyje turi būti suvaldyta tuberkuliozė, išlaikyta 2012-2019 metų spartaus mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų mažėjimo tendencija.
  • Tvarus sveikatos sektoriaus aprūpinimas darbo ištekliais, įskaitant gydytojų ir slaugytojų tarptautinės migracijos suvaldymą, slaugytojų rengimo didinimą, siekiant kad didėtų slaugytojų vaidmuo sveikatinimo veikloje, jų skaičiaus santykinis svoris.
  • Sveikatos technologijų (ypač inovatyvių, pasižyminčių įrodymais pagrįstu efektyvumu), kurioms poreikis nėra patenkinamas, plėtra.
  • Paslaugų kokybės gerinimas.

Prognozuojama, kad gerėjantys susirgimų prevencija, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos paslaugų kokybė ir prieinamumas užtikrins Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių atotrūkio nuo ES šalių vidutinių rodiklių mažėjimą. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgės nuo 76,4 metų 2019 metais iki 80 metų 2030 metais.

Prognostiniu laikotarpiu Lietuvos sveikatos apsauga turės žymiai prisidėti prie bendrųjų Europos prioritetų, įvardintų JT tvarios plėtros tiksluose (angl. Sustainable Development Goals) ir ES programiniuose dokumentuose, įgyvendinimo:

  • didesnėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma, pastatų sektoriuje, ir į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą;
  • investicijomis, sutelktomis į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skverbtį;
  • didėjančiu aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimu ir aprėptimi bei įgūdžių tobulinimo skatinimu;
  • technologinių inovacijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinimu.

Priedai

Galutinė ataskaita. 2020 m.


UAB Sveikatos ekonomikos centras (SEC) - tai sveikatos ekonomikos, politikos ir socialinės apsaugos srityse besispecializuojanti privati įmonė.
SUSISIEKTI
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram