2021 balandžio 25 d.
2020 metais visose ES valstybėse mirčių fiksuota daugiau nei 2019 metais. Šio padidėjimo statistika pagal šalis yra pateikta 1 paveiksle. Dėl to, kad Airija nepateikia reikiamos mirčių statistikos, paveiksle yra 26 ES šalys.
1 paveikslas. Mirčių skaičiaus padidėjimas ES valstybėse 2020 metais, 100 tūkst. gyventojų.
Šaltinis: EUROSTAT
Žemiau pateikiama kiekybinio ryčio tarp sveikatos sistemos parametrų ir 2020 metais fiksuoto mirčių pokyčio analizė.
Tarptautiniams sveikatos sistemų lygių palyginimams dažniausiai naudojami apsirūpinimo ligoninių lovomis ir gydytojais rodikliai. Vakarų literatūroje iki maždaug 1970 metų, o buvusioje TSRS teritorijoje iki maždaug 1985 metų didesnis ligoninių lovų ir gydytojų skaičiai, tenkantys 100 000 gyventojų buvo vertinami beveik kaip pažangesnės sistemos kriterijus. Daugumoje dabartinių tyrimų požiūris į lovų skaičių, kaip reikšmingą sveikatos sistemų palyginimo rodiklį, yra rezervuotas tiek dėl prevencinių bei pirminės sveikatos priežiūros intervencijų reikšmės išaugimo, tiek ir dėl to, kad technologinė pažanga leidžia trumpinti hospitalizacijos laiką, o tuo pačiu tą patį pacientų skaičių gydyti su mažesniu lovų skaičiumi.
2 paveiksle atspindėta statistinė priklausomybė tarp lovų skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, (x ašis) ir perteklinių mirčių milijonui gyventojų (y ašis). Lovų skaičiaus yra už 2018 metus, o mirčių padidėjimas už 2020 metus.
2 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo lovų ligoninėse skaičiaus. 26 ES valstybės.
Šaltinis: EUROSTAT
2 paveikslas rodo silpną teigiamą mirčių padidėjimo ir lovų skaičiaus priklausomybę, kas atspindi tiek aukščiau minėtas struktūrines priežastis, tiek labai skirtingas šalių kultūrines tradicijas. Didžiausią lovų, skaičiuojant 100 000 gyventojų skaičių turi Vokietija, kuriai būdingas žemas mirtingumas ir Bulgarija, pagal mirtingumą atrodanti prasčiausiai.
3 paveiksle atspindėta statistinė priklausomybė tarp gydytojų skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, (x ašis) ir perteklinių mirčių milijonui gyventojų (y ašis). Gydytojų skaičiaus yra už 2018 metus, o mirčių padidėjimas už 2020 metus.
3 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo gydytojų skaičiaus. 26 ES valstybės.
Šaltinis: EUROSTAT
3 paveikslas rodo statistiškai nereikšmingą neigiamą mirčių padidėjimo ir gydytojų skaičiaus priklausomybę, kas rodo, jog vien gydytojų skaičiaus vertinimai, kurie dabar yra tarptautinių duomenų bazių, lyginančių sveikatos priežiūros išteklius, pagrindu, nėra pakankami, norint suprasti šiuolaikines sveikatos sistemas.
4 paveiksle atspindėta statistinė priklausomybė tarp dirbančiųjų sveikatos sektoriuje skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, (x ašis) ir perteklinių mirčių milijonui gyventojų (y ašis). Dirbančiųjų skaičiaus yra už 2018 metus, o mirčių padidėjimas už 2020 metus.
4 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičiaus. 26 ES valstybės.
Šaltinis: EUROSTAT
4 paveikslas rodo neigiamą gerokai stipresnę nei gydytojų atveju mirčių padidėjimo ir sveikatos sistemoje dirbančiųjų skaičiaus priklausomybę, kas rodo, jog tiek gydytojų ir slaugytojų, tiek ir nemedicininių profesijų dirbančiųjų skaičiaus vertinimai yra reikšmingi norint suprasti šiuolaikines sveikatos sistemas. Tikėtina, jog gydytojo kvalifikacijos neturinčių sveikatos sistemos dirbančiųjų vaidmuo yra nepakankamai vertinamas tiek formuojant duomenų bazes, tiek ir atliekant tarptautinius sveikatos sistemų palyginimus.
Dvi ES šalys narės (Kipras ir Malta) yra nedidelės salose esančios valstybės, kurių geografinė padėtis galėjo būti reikšmingu pandemijos eigos faktoriumi. 5 paveiksle atspindėta statistinė priklausomybė tarp dirbančiųjų sveikatos sektoriuje skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, ir perteklinių mirčių milijonui gyventojų, atmetus Kipro ir Maltos duomenis.
5 paveikslas. Perteklinių mirčių priklausomybė nuo sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičiaus. 24 ES valstybės.
Šaltinis: EUROSTAT
Apskaičiuotas trijų sveiktos sektoriaus išteklius atspindinčių parametrų (lovų skaičius, gydytojų skaičius, visų sveikatos darbuotojų skaičius) ryšys su pertekliniu mirtingumu. Dabartinis tyrimas apsiriboja porine regresine analize.
Atlikti skaičiavimai rodo, kad apsirūpinimo visais sveikatos darbuotojais skirtumai (ypač eliminavus Maltą ir Kiprą) pilniausiai iš nagrinėtų kintamųjų paaiškina perteklinių mirčių dinamiką. Daugianarė regresinė analizė veiksnių, kurie, tikėtina, įtakoja pandemijos valdymo efektyvumą yra planuojama 2021 metų rudenį kai bus jau žinomi pirmojo šių metų pusmečio rezultatai.
Tyrėjams gauta išvada (kurią, suprantama, reikia tikslinti), kad ne tiek gydytojų, kiek visų sveikatos sektoriuje dirbančiųjų skaičius lemia pandemijos suvaldymo rezultatyvumą, pasirodė gana netikėtina, bet simboliška. Po kelių dienų (balandžio 27) yra minima Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Ne tik gydytojų ir slaugytojų, bet ir inžinierių, ekonomistų, informatikų, teisininkų, vairuotojų, sanitarų.... Šventė yra visų ir visiems dirbantiems sveikatos sektoriuje turime būti dėkingi už išsaugomas gyvybes tiek pandemijos metu, tiek „normaliais laikais“. Iki pandemijos Lietuvoje nuomonė, jog gydytojų ir slaugytojų turime per daug, o vadybininkų bei į juos panašių sveikatos sektoriuje beveik visai nereikia buvo gana populiari. Pandemija parodė, taupymo sveikatos sektoriaus sąskaita žalą. Jei pastaruosius metus dirbančiųjų skaičius sveikatos sektoriuje nebūtų mažinamas, pandemiją atlaikytume būdami atsparesni, gyvybių būtume praradę mažiau.
Su Lietuvos medicinos darbuotojo diena!
Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas (EIHSD) ir Romualdas Buivydas (SEC)